Spalio 15–18 d. Bajina Baštoje, Serbijoje, vyko 57-oji Europos žygeivių asociacijos (ERA) konferencija ir Generalinė asamblėja, subūrusi įvairių Europos šalių turizmo ir žygeivių organizacijų atstovus.
Lietuvai renginyje atstovavo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentė Monika Sadauskaitė-Pocė ir buvusi ilgametė LKTA prezidentė, šiuo metu Europos kaimo turizmo federacijai „RuralTour“ vadovaujanti dr. Agnė Vaitkuvienė.
Tarptautinio susitikimo metu Europos organizacijų atstovai dalijosi patirtimi, diskutavo apie turizmo aktualijas, dalyvavo teminėse sesijose ir aptarė tolesnes bendradarbiavimo galimybes. Lietuvos atstovėms tai buvo galimybė pristatyti ir kaimo turizmo perspektyvą – nuo tvarių turizmo praktikų iki kaimo vietovių vaidmens kuriant patrauklias ir autentiškas kelionių patirtis.
Žygio maršrutas gali tapti keliu į Lietuvos kaimą
LKTA prezidentės Monikos Sadauskaitės-Pocės teigimu, aktyvusis turizmas ir kaimo turizmas turi daug neišnaudotų sąlyčio taškų.
„Šiuolaikiniam keliautojui vis svarbiau ne tik nueitų kilometrų skaičius ar pasiektas galutinis taškas. Jis nori pažinti vietą, kuria keliauja – sutikti vietos žmones, paragauti vietinio maisto, sužinoti krašto istoriją ir tradicijas. Todėl žygių maršrutai gali tapti puikia galimybe kaimo turizmo sodyboms, ūkininkams, amatininkams ir kitiems vietos paslaugų teikėjams“, – pažymi LKTA vadovė M. Sadauskaitė-Pocė.
Žygių maršrutų ir kaimo turizmo sąveika gali duoti tiesioginę ekonominę naudą regionams. Keliautojui reikia nakvynės, maitinimo, vietos produktų, transporto ir kitų paslaugų. Kuo daugiau tokių paslaugų galima rasti šalia maršruto, tuo didesnė tikimybė, kad keliautojas regione pasiliks ilgiau.
Turistas ieško autentiškumo
Buvusi LKTA prezidentė, Europos kaimo turizmo federacijos „RuralTour“ prezidentė dr. Agnė Vaitkuvienė akcentuoja, kad Europos turizmo rinkoje vis svarbesnės tampa autentiškos vietos patirtys ir tvarumas.
„Kaimo turizmo stiprybė yra tai, ko neįmanoma standartizuoti – vietos žmonės, jų istorijos, tradicijos, kraštovaizdis, maistas ir gyvenimo būdas. Žygių turizmas natūraliai atveda keliautoją į regionus ir kaimo vietoves. Mūsų užduotis – pasirūpinti, kad keliaudamas jis turėtų galimybę ne tik praeiti pro šalį, bet ir sustoti, pažinti vietovę, pasinaudoti vietos paslaugomis ir čia palikti ekonominę naudą“, – sako dr. A. Vaitkuvienė.
Jos teigimu, bendradarbiavimas tarp kaimo turizmo, žygių organizacijų, vietos bendruomenių ir kitų paslaugų teikėjų gali padėti kurti kompleksinius turizmo produktus, kurie būtų patrauklūs tiek vietos, tiek užsienio keliautojams.
Turizmas – galimybė stiprinti kaimo ekonomiką
Žemės ūkio rūmų požiūriu, kaimo turizmo plėtra svarbi ne tik turizmo sektoriui. Ji tiesiogiai susijusi su kaimo vietovių ekonominiu ir socialiniu gyvybingumu.
Keliautojų srautai gali kurti papildomą rinką vietos ūkininkų produkcijai, tradicinių maisto produktų gamintojams, amatininkams, šeimos verslams ir kaimo turizmo sodyboms. Tokiu būdu žemės ūkio ir turizmo veiklos gali viena kitą papildyti, o kaime sukuriama didesnė pridėtinė vertė.
Svarbu ir tai, kad tokios veiklos suteikia galimybių diversifikuoti pajamas. Ne kiekvienas kaimo vietovėje gyvenantis žmogus turi verstis vien pirmine žemės ūkio gamyba – šalia jos gali būti plėtojamos apgyvendinimo, maitinimo, edukacijų, aktyvaus poilsio, vietos produktų pardavimo ir kitos paslaugos.
Lietuvos patirtis – Europos lygmeniu
Dalyvavimas Europos žygeivių asociacijos konferencijoje suteikė galimybę ne tik pristatyti Lietuvos patirtį, bet ir susipažinti su kitų Europos šalių sprendimais.
Konferencijos dalyviai Serbijoje praktiškai susipažino ir su vietos turizmo objektais bei žygių infrastruktūra – aplankė Drvengradą, istorinį Mokra Goros geležinkelį, išbandė Europos ilgų nuotolių pėsčiųjų maršruto E7 atkarpą, lankėsi Taros nacionaliniame parke.
Tokie tarptautiniai susitikimai padeda megzti naujus ryšius ir ieškoti sprendimų, kaip žygių maršrutus, vietos maistą, apgyvendinimą, kultūros paveldą ir kitas kaimo vietovėse teikiamas paslaugas sujungti į bendrą turizmo produktą.
ŽŪR vertinimu, kaimo turizmo, žemės ūkio, vietos maisto gamintojų ir aktyvaus turizmo bendradarbiavimas gali tapti viena iš priemonių kuriant ekonomiškai stipresnį ir gyvybingesnį Lietuvos kaimą.
Nuotraukos: LKTA