Moterys ES žemės ūkyje: valdoma tik šeštadalis žemės, tačiau jų vaidmuo stiprėja

Moterys 2023 m. valdė tik 17,2 proc. visos Europos Sąjungos žemės ūkio paskirties žemės. Nors moterys vis dar dažniau vadovauja mažesniems ūkiams, keičiantis ūkininkų kartoms jų vaidmuo žemės ūkyje stiprėja – vis daugiau moterų perima ūkius, kuria verslus ir imasi vadovauti didesniems komerciniams ūkiams.

Skirtumai tarp atskirų ES regionų yra labai dideli. 2023 m. didžiausia moterų valdoma žemės ūkio paskirties žemės dalis buvo Aukštutinėje Austrijoje – 42,5 proc., o Fryzijoje, Nyderlanduose, ji tesiekė 2,7 proc.

Šie skirtumai rodo, kad moterų galimybės žemės ūkyje priklauso ne tik nuo jų noro ūkininkauti, bet ir nuo galimybių perimti žemę ir ūkius, gauti finansavimą, investuoti bei dalyvauti priimant sprendimus.

A. Pabedinskienė: moterų indėlis turi būti ne tik matomas, bet ir įvertintas

Moterų vaidmens žemės ūkyje tema šiemet ypač simboliška ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams. 2026 m. vasario 26 d. ŽŪR suvažiavime pirmininke išrinkta Algimanta Pabedinskienė tapo pirmąja moterimi per visą ŽŪR istoriją, vadovaujančia didžiausiai Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijai.

A. Pabedinskienė kartu vadovauja ir Lietuvos ūkininkių draugijai (LŪD), vienijančiai aktyvias Lietuvos kaimo moteris.

Kalbėdama apie Tarptautinius ūkininkaujančių moterų metus A. Pabedinskienė yra pabrėžusi, kad vien dėmesio moterų indėliui nepakanka – jis turi virsti realiais jų padėtį gerinančiais sprendimais.

„Mūsų tikslas – kad po Tarptautinių ūkininkių metų galėtume pasakyti: Lietuva ne tik pasveikino ūkininkes, bet ir realiai pagerino jų padėtį. Moterys žemės ūkyje jau dabar daro daugiau, nei dažnai pastebima. Dabar išaušo laikas ir valdžios institucijoms jas pamatyti ir įgalinti“, – sako ŽŪR pirmininkė ir LŪD vadovė Algimanta Pabedinskienė.

Vienas svarbiausių klausimų – galimybės gauti finansavimą

Siekiant stiprinti moterų vaidmenį žemės ūkyje, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas kartu su ES BŽŪP tinklu 2026 m. lapkričio 11–12 d. Briuselyje organizuoja pirmąjį gyvą Moterų žemės ūkyje platformos seminarą.

Vienas svarbiausių renginio klausimų – moterų galimybės gauti finansavimą ir naudotis kitomis finansinėmis priemonėmis.

Taip pat numatoma keistis gerąja patirtimi, stiprinti moterų tarpusavio ryšius bei plėtoti mentorystės ir mokymo tinklus.

Tai ypač aktualu moterims, norinčioms pradėti ūkininkauti, perimti šeimos ūkį ar jį plėsti. Žemės ūkio veiklai reikalingas nemažas pradinis kapitalas, galimybės naudotis žeme, finansavimas, žinios ir ilgalaikės investicijos, todėl nevienodos galimybės pasinaudoti šiais ištekliais gali tapti kliūtimi imtis savarankiškos veiklos.

Moterys vis dažniau tampa ūkių ir kaimo bendruomenių lyderėmis

Nors statistika rodo, kad moterys dažniau vadovauja mažesniems ūkiams, ši tendencija keičiasi. Keičiantis ūkininkų kartoms vis daugiau moterų ryžtasi perimti šeimos ūkius, modernizuoti gamybą, investuoti ir plėtoti komercinę veiklą.

Moterų vaidmuo kaime taip pat neapsiriboja vien žemės ūkio gamyba. Jos aktyviai dalyvauja bendruomenių, kooperatyvų, asociacijų ir kitų žemdirbių savivaldos organizacijų veikloje, kuria verslus bei prisideda prie kaimo vietovių ekonominio ir socialinio gyvybingumo.

Lietuvos ūkininkių draugija būtent moterų telkimą, jų kompetencijų stiprinimą ir bendradarbiavimą yra įvardijusi tarp svarbių 2026 metų veiklos krypčių.

2026-ieji – ypatingi ūkininkaujančioms moterims

Didesnis dėmesys moterų vaidmeniui žemės ūkyje siejamas ir su Jungtinių Tautų paskelbtais 2026-aisiais – Tarptautiniais ūkininkaujančių moterų metais.

Šia iniciatyva siekiama didinti moterų indėlio į žemės ūkį ir maisto gamybą matomumą bei atkreipti dėmesį į kliūtis, su kuriomis jos susiduria.

Lietuvoje šie metai sutapo ir su istoriniu pokyčiu žemdirbių savivaldoje – pirmą kartą ŽŪR šimtmetį skaičiuojančioje istorijoje organizacijos pirmininke tapo moteris.

Moterų galimybių stiprinimas žemės ūkyje svarbus ne vien lygių galimybių požiūriu. Keičiantis ūkininkų kartoms, tai tampa ir ūkių tęstinumo, kaimo gyvybingumo bei viso žemės ūkio sektoriaus ateities klausimu.

Skip to content