ES ir Mercosur prekybos susitarimas Europos žemės ūkio sektoriui gali atverti naujų eksporto galimybių, tačiau kartu kelia klausimų dėl sąžiningos konkurencijos ir vienodų gamybos standartų. Rugsėjo 22 d. Briuselyje vykusioje diskusijoje Europos Komisijos, Argentinos, žemės ūkio sektoriaus, prekybos organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai aptarė būsimo susitarimo ekonomines, prekybines ir geopolitines pasekmes.
Argentinos ambasadoriaus Belgijoje ir ES rezidencijoje surengtame renginyje „Let’s talk trade“ daug dėmesio skirta tam, ką prekybos susitarimas reikštų Europos žemės ūkiui, maisto gamintojams ir maisto sistemų tvarumui.
ES ir Mercosur susitarimas sukurtų prekybos erdvę, apimančią apie 700 mln. gyventojų, todėl jo reikšmė gerokai peržengia vien žemės ūkio prekybos ribas.
Europos gamintojams – naujos eksporto galimybės
Diskusijoje pažymėta, kad susitarimas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas Europos žemės ūkio ir maisto produktų eksportui į Pietų Amerikos rinkas.
Europos gamintojams tai reikštų galimybę lengviau konkuruoti Mercosur šalių rinkose, o ES – diversifikuoti prekybos partnerius ir mažinti ekonominę priklausomybę nuo atskirų pasaulio rinkų.
Svarbi susitarimo dalis yra ir Europos geografinių nuorodų apsauga. Ji aktuali aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių regioninių ir tradicinių maisto produktų gamintojams.
Platesniame geopolitiniame kontekste susitarimas vertinamas ir kaip priemonė stiprinti ES strateginius ryšius su Lotynų Amerikos valstybėmis.
Didžiausias nerimas – jautriems žemės ūkio sektoriams
Tačiau žemės ūkio sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį ir į kitą susitarimo pusę – didesnę konkurenciją ES vidaus rinkoje.
Galimas neigiamas poveikis pirmiausia siejamas su jautriais Europos žemės ūkio sektoriais – jautienos, paukštienos, cukraus ir ryžių gamyba.
Didesnės šių produktų importo galimybės gali didinti konkurencinį spaudimą ES ūkininkams, todėl diskusijoje vienu svarbiausių klausimų tapo tai, kokiomis sąlygomis Pietų Amerikoje pagaminta produkcija pateks į Europos rinką.
Copa-Cogeca: konkurencijos sąlygos turi būti vienodos
Copa-Cogeca atstovai diskusijoje akcentavo sąžiningos konkurencijos ir abipusiškumo principo svarbą.
Europos ūkininkams taikomi aukšti maisto saugos, aplinkosaugos, augalų apsaugos, gyvūnų gerovės ir kiti gamybos reikalavimai. Todėl žemdirbių organizacijos kelia klausimą, ar importuojamai produkcijai bus užtikrinti lygiaverčiai reikalavimai.
Tai vienas esminių klausimų vertinant ne tik ES ir Mercosur susitarimą, bet ir platesnę Europos Sąjungos prekybos politiką žemės ūkio srityje.
Jeigu Europos gamintojai privalo laikytis griežtesnių ir gamybos sąnaudas didinančių standartų, o importuojamai produkcijai analogiški reikalavimai netaikomi, ES ūkininkams kyla nevienodų konkurencijos sąlygų rizika.
Svarbu ne tik kaina, bet ir gamybos būdas
Diskusijoje dėmesys skirtas maisto produktų kokybei, gyvūnų gerovės standartams ir aplinkosauginiam importuojamos produkcijos pėdsakui.
Vertinant tarptautinę prekybą svarbu atsižvelgti ne tik į galutinę produkto kainą, bet ir į sąlygas, kuriomis jis pagamintas.
Keltas ir ilgų tiekimo grandinių poveikio aplinkai klausimas. Didėjant prekybos srautams tarp Europos ir Pietų Amerikos, svarbu vertinti transportavimo bei visos tiekimo grandinės poveikį ir jo santykį su ES keliamiems tvarumo tikslams.
Susitarimas išlieka politiškai jautrus
ES ir Mercosur susitarimo įgyvendinimas išlieka politiškai jautrus. Jo tolesniam ratifikavimo procesui įtakos gali turėti ES valstybių narių pozicijos ir Europos ūkininkų keliami klausimai.
Todėl diskusija vyksta ne tik apie galimą eksporto augimą ar naujų rinkų atvėrimą. Vienas svarbiausių klausimų – kaip suderinti ES geopolitinius ir prekybos interesus su Europos žemės ūkio konkurencingumu bei ūkininkams taikomais aukštais gamybos standartais.
Copa-Cogeca pozicija šiuo klausimu aiški – tarptautinė prekyba neturėtų lemti Europos ūkininkams taikomų standartų mažinimo ar sudaryti nevienodų konkurencijos sąlygų.
Žemės ūkio sektoriui svarbu, kad bet kokiame ES ir Mercosur susitarimo įgyvendinimo etape būtų užtikrintas realus abipusiškumo principas: Europos ūkininkams keliami aukšti reikalavimai turi atsispindėti ir importuojamai žemės ūkio bei maisto produkcijai taikomose taisyklėse. Tik tokiomis sąlygomis naujos prekybos galimybės gali būti derinamos su ES žemės ūkio konkurencingumo ir maisto gamybos išsaugojimu.