Spalio 12 d. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) narė Deimantė Daniulytė-Baltutė dalyvavo Europos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijų Copa-Cogeca Paukštininkystės ir kiaušinių darbo grupės posėdyje. Jame įvairių Europos Sąjungos valstybių atstovai pristatė paukštininkystės sektoriaus padėtį, aptarė tarptautinės prekybos poveikį, paukščių ligų protrūkius ir numatomus ES gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos reikalavimų pakeitimus.
Susitikime daug dėmesio skirta Europos paukštininkystės sektoriaus konkurencingumui, didėjančiam importui iš trečiųjų šalių, paukščių gripo ir Niukaslo ligos protrūkiams bei būsimiems Europos Komisijos sprendimams, kurie gali turėti reikšmingos įtakos paukštininkystės ūkių veiklai.
Europos kiaušinių rinkoje – didėjantis importas ir nevienodos konkurencijos sąlygos
Valstybių pateikti duomenys atskleidė skirtingas paukštininkystės rinkos tendencijas ir augantį tarptautinės prekybos poveikį Europos gamintojams.
Prancūzijos atstovų duomenimis, 2026 m. kiaušinių gamyba šalyje turėtų padidėti 5 proc., tačiau kartu sparčiai auga ir importas. Kiaušinių su lukštais importas padidėjo 23,7 proc., o eksportas – 2,7 proc. Ypač išsiskiria importas iš ES nepriklausančių valstybių į Ispaniją, kuris per pirmuosius aštuonis 2026 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 75 proc. Pagrindinės tiekėjos – Ukraina ir Turkija.
Prancūzijoje taip pat fiksuotas paukštienos importo augimas – per pirmąjį 2026 m. pusmetį jis padidėjo 8,9 proc., o eksportas – 10,8 proc. Vištienos vartojimas augo 4 proc., tačiau šalies apsirūpinimas vietoje pagaminta vištiena siekė tik 54,2 proc.
Ispanijos pateikti duomenys rodo, kad 2025 m. kiaušinių importo vertė pasiekė 267,6 mln. eurų – 44,4 proc. daugiau nei 2024 m. Importo kiekis padidėjo 24 proc. ir sudarė daugiau kaip 136 tūkst. tonų. Tuo pat metu kiaušinių eksporto vertė išaugo 20,8 proc. ir pasiekė beveik 398 mln. eurų.
Ispanijoje 2026 m. pirmąjį pusmetį vidutinė mažmeninė kiaušinių kaina siekė 3,13 euro už tuziną, o vidutinė narvuose ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinių kaina – 2,08 euro už tuziną, t. y. 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.
Austrijoje laikoma apie 7,6 mln. vištų dedeklių, o šalies apsirūpinimas savos gamybos kiaušiniais siekia 87 proc. Iki 2028 m. planuojama sukurti papildomų pajėgumų 500 tūkst. vištų dedeklių laikyti. Austrija taip pat siekia didinti apsirūpinimą vietoje pagaminta paukštiena.
„Susitikime daug dėmesio skirta kiaušinių rinkos pokyčiams ir importo keliamam spaudimui vietos gamintojams. Nors situacija atskirose valstybėse skiriasi, akivaizdu, kad Europos paukštininkams itin svarbios sąžiningos konkurencijos sąlygos, ypač kai ES gamintojams taikomi aukšti gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartai“, – susitikimo temas apibendrino LEŪA atstovė Deimantė Daniulytė-Baltutė.
Paukščių gripas ir Niukaslo liga – milijonai nukentėjusių paukščių
Viena svarbiausių posėdžio temų buvo užkrečiamųjų paukščių ligų poveikis Europos paukštininkystės ūkiams.
Prancūzijos pateiktais duomenimis, per 2025–2026 m. paukščių gripo sezoną, prasidėjusį 2025 m. rugpjūčio 1 d., šalyje užregistruoti 125 ligos protrūkiai ūkiuose. Dėl jų buvo sunaikinta daugiau kaip 2,137 mln. paukščių. Daugiausia protrūkių nustatyta ančių ūkiuose – 61, kalakutų – 20, viščiukų – 18. Taip pat registruotas 31 protrūkis tarp nelaisvėje laikomų paukščių ir 329 atvejai laukinėje paukščių populiacijoje.
Prancūzija pristatė ir vakcinacijos nuo paukščių gripo patirtį. Šalyje taikoma privaloma komerciniuose ančių ūkiuose laikomų paukščių vakcinacija, papildanti biologinio saugumo ir sustiprintos stebėsenos priemones. Pranešime pažymėta, kad vakcinacija duoda teigiamų rezultatų mažinant ligos protrūkių skaičių ir viruso plitimą, tačiau kartu kyla iššūkių dėl vakcinuotų paukščių produkcijos eksporto į kai kurias rinkas.
Ispanijoje nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. sausio užregistruota 16 paukščių gripo protrūkių, iš kurių devyni nustatyti vištų dedeklių ūkiuose. Šiuose ūkiuose paveikta apie 2,7 mln. vištų dedeklių.
Ispanijos atstovai taip pat pranešė apie 44 Niukaslo ligos protrūkius nuo gruodžio mėnesio, iš kurių 10 nustatyta vištų dedeklių ūkiuose. Pateiktais duomenimis, paveikta daugiau kaip 830 tūkst. paukščių.
„Paukščių gripas ir Niukaslo liga kelia milžinišką grėsmę paukštininkystės sektoriui. Kai kuriose Europos šalyse ligų protrūkiai paveikė milijonus paukščių. Tai dar kartą parodo, kokią svarbią vietą turi užimti ligų prevencija, biologinio saugumo priemonės ir efektyvus valstybių bendradarbiavimas“, – pažymėjo D. Daniulytė-Baltutė.
Europos Komisija rengia gyvūnų gerovės reikalavimų pakeitimus
Posėdyje pristatyta informacija apie numatomą ES gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūrą.
Pagal pristatytus planus, iki 2026 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigos numatyta pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl vištų dedeklių ir broilerių gerovės reikalavimų. Svarstomos keturios pagrindinės kryptys:
- Laipsniškas narvinių paukščių laikymo sistemų atsisakymas, numatant pereinamuosius laikotarpius ir alternatyvių sistemų techninius reikalavimus.
- Gyvūnų gerovės rodiklių taikymas ūkiuose, vertinant paukščių sveikatos ir laikymo sąlygas.
- Lygiaverčių gyvūnų gerovės reikalavimų taikymas importuojamai produkcijai, laikantis tarptautinės prekybos taisyklių.
- Vienadienių viščiukų patinėlių sistemingo naikinimo praktikos atsisakymas.
Pristatymuose pažymėta, kad Vokietijoje viščiukų patinėlių naikinimas uždraustas nuo 2022 m., o Italijoje draudimas turėtų įsigalioti nuo 2027 m. sausio 1 d.
Viena iš alternatyvų – embriono lyties nustatymas kiaušinyje dar inkubacijos metu. Pristatymo duomenimis, tokia technologija papildomai kainuoja apie 1,6–2 euro centus vienam kiaušiniui.
Copa-Cogeca pozicijoje akcentuojama, kad pokyčiai turi būti įgyvendinami palaipsniui, užtikrinant realius pereinamuosius laikotarpius ir finansinę paramą ūkiams bei perykloms, investuojančioms į naujas technologijas.
Gyvūnų gerovės rodikliai neturėtų tapti papildoma administracine našta
Aptariant gyvūnų gerovės rodiklių taikymą, diskutuota apie paukščių mirtingumo, laikymo tankio, plunksnų būklės, pėdų pažeidimų ir kitų rodiklių vertinimą.
Copa-Cogeca laikosi pozicijos, kad tokie rodikliai pirmiausia turėtų padėti ūkininkams gerinti gyvūnų gerovę ir valdymo sprendimus, o ne tapti naujomis kontrolės ar sankcijų priemonėmis.
Taip pat pabrėžiama būtinybė pripažinti jau veikiančias gyvūnų gerovės vertinimo sistemas, užtikrinti duomenų kontrolę ūkininkams ir kooperatyvams bei vengti naujų privalomų ataskaitų teikimo reikalavimų.
Paukščių transportavimas: svarstomi nauji kelionės trukmės ir laikymo sąlygų reikalavimai
Posėdyje aptarta ir ES gyvūnų apsaugos transportavimo metu reglamento peržiūra.
Pristatytame Tarybos derybiniame variante numatoma, kad vyresnių nei vienos dienos paukščių vežimas sausuma paprastai galėtų trukti ne ilgiau kaip 12 valandų. Užtikrinus lesinimą ir girdymą, kelionės trukmė galėtų siekti iki 21 valandos.
Taip pat svarstomi minimalūs paukščiams skiriamo ploto, temperatūros ir tvarkymo reikalavimai. Pavyzdžiui, ilgesnių kelionių metu paukščių transportavimo skyriuose numatomas 10–30 °C temperatūros intervalas, o vienadieniams viščiukams – 30–35 °C.
Svarbu pažymėti, kad tai svarstomi teisės aktų pakeitimai, o ne jau galutinai patvirtintos taisyklės.
Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva: siekiama supaprastinti reikalavimus ūkiams
Dar viena aktuali tema – Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos reikalavimų supaprastinimas.
Europos Komisijos pateiktuose pasiūlymuose numatoma ekologinius paukštininkystės ūkius išbraukti iš direktyvos taikymo srities. Taip pat siūloma mažinti duomenų apie vandens, energijos ir žaliavų naudojimą teikimo naštą gyvulininkystės ir akvakultūros veiklos vykdytojams.
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto 2026 m. rugsėjo 2 d. balsavime pritarta siūlymams grįžti prie ankstesnių direktyvos taikymo ribų, tarp jų – 40 tūkst. paukščių laikymo vietų.
Komitetas taip pat pasisakė už paprastesnes leidimų išdavimo procedūras, proporcingus reikalavimus ūkiams ir ilgesnį prisitaikymo laikotarpį.
Galutiniai sprendimai dėl šių pakeitimų dar priklauso nuo tolesnio ES teisėkūros proceso.
Europos gamintojai siekia sąžiningos konkurencijos
Tarptautinės prekybos diskusijose aptarti ES santykiai su Ukraina, „Mercosur“ valstybėmis, Brazilija ir kitomis prekybos partnerėmis.
Europos gamintojų atstovai kelia klausimą dėl vadinamųjų veidrodinių sąlygų taikymo – siekio, kad į ES importuojama produkcija atitiktų lygiaverčius gamybos, gyvūnų gerovės ir kitus reikalavimus.
Taip pat aptartas tikslesnis produkcijos kilmės ženklinimas. Pagal pristatytas iniciatyvas pirmiausia galėtų būti peržiūrimi paukštienos kilmės ženklinimo reikalavimai, svarstant jų taikymo išplėtimą perdirbtiems produktams, restoranams ir viešojo maitinimo sektoriui.
Lietuvos paukštininkams svarbu dalyvauti formuojant ES sprendimus
LEŪA atstovės Deimantės Daniulytės-Baltutės dalyvavimas Copa-Cogeca darbo grupės posėdyje suteikė galimybę susipažinti su naujausiais ES valstybių paukštininkystės sektoriaus duomenimis ir Europos lygmeniu svarstomais sprendimais.
„Europos paukštininkystės sektorius susiduria su daugybe vienu metu vykstančių pokyčių – nuo rinkos konkurencijos ir užkrečiamųjų ligų iki naujų gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos reikalavimų. Todėl labai svarbu, kad priimant sprendimus būtų įvertintos realios ūkininkų galimybės, ekonominės pasekmės ir poreikis išsaugoti konkurencingą Europos paukštininkystę“, – apibendrino D. Daniulytė-Baltutė.
ŽŪR pabrėžia, kad dalyvavimas europinėse žemdirbių savivaldos organizacijose yra svarbi atstovavimo Lietuvos žemės ūkio sektoriaus interesams dalis. ES lygmeniu priimami sprendimai turi tiesioginės įtakos Lietuvos paukštininkystės ūkių ateičiai, todėl būtina užtikrinti aktyvų socialinį dialogą ir nuoseklų nacionalinių interesų atstovavimą.
Viršelio nuotraukoje: LEŪA narė Deimantė Daniulytė-Baltutė