Jaunųjų ūkininkų atstovai pabrėžia, kad Europos žemės ūkio ateitis priklausys ne tik nuo skiriamų finansinių išteklių dydžio, bet ir nuo to, ar naujoji ūkininkų karta turės realias galimybes įsigyti ar išsinuomoti žemę, investuoti, perimti šeimos ūkius ir konkuruoti rinkoje.
Jaunųjų ūkininkų problemos – bendros visai Europai
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos teigimu, skirtingų Europos Sąjungos valstybių jaunieji ūkininkai susiduria su panašiomis problemomis: ribotu žemės prieinamumu, nepakankamomis finansavimo galimybėmis, didelėmis investicijų sąnaudomis ir paramos koncentracija didžiausiuose ūkiuose.
Ypač sudėtingoje padėtyje atsiduria jauni žmonės, kurie tik pradeda ūkininkauti arba siekia perimti šeimos ūkius. Jiems tenka konkuruoti su didelį kapitalą ir žemės išteklius sukaupusiais ūkio subjektais, o galimybės gauti finansavimą dažnai priklauso nuo jau turimo turto ir ekonominio pajėgumo.
LJŪJS vertinimu, tokia situacija apsunkina kartų kaitą žemės ūkyje ir kelia grėsmę šeimos ūkių tęstinumui.
LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas akcentuoja, kad jaunųjų ūkininkų ateitis turi būti vertinama ne kaip atskiras paramos klausimas, o kaip strateginis Europos žemės ūkio politikos prioritetas.
Jaunųjų ūkininkų atstovų pozicija aiški – jeigu siekiama išlaikyti gyvybingą kaimą, būtina sudaryti sąlygas jaunam žmogui ne tik pradėti ūkininkauti, bet ir iš šios veiklos užsitikrinti stabilias pajamas bei ilgalaikę ekonominę perspektyvą.
Paramos koncentracija ir žemės prieinamumas – esminiai iššūkiai
Viena svarbiausių Briuselyje iškeltų problemų – Bendrosios žemės ūkio politikos paramos paskirstymo teisingumas.
LJŪJS atkreipia dėmesį, kad didelė paramos dalis tenka stambiausiems žemės ūkio subjektams, o jauniesiems ūkininkams, ypač pradedantiems veiklą, sudėtinga konkuruoti dėl žemės ir investicinių išteklių.
LJŪJS vertinimu, dabartinė sistema nepakankamai padeda mažinti struktūrinius skirtumus tarp jau įsitvirtinusių didelių ūkių ir naujai besikuriančių ūkininkų.
Todėl Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovai ragina užtikrinti veiksmingesnį tiesioginių išmokų perskirstymą, sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti ar išsinuomoti žemę ir sukurti ilgalaikius finansavimo instrumentus jauniesiems ūkininkams.
Kartu keliama būtinybė vertinti ne tik formalius paramos gavėjus, bet ir susijusių įmonių kontrolės ryšius, kad didžiausių išmokų ribojimas būtų veiksmingas.
Šis klausimas aktualus visai Europos Sąjungai, nes nuo paramos paskirstymo principų priklauso, ar žemės ūkio politika iš tiesų skatins kartų kaitą ir naujų ūkių kūrimąsi.
Eurokomisarui įteikta rezoliucija: reikalinga bent dešimties metų perspektyva
Atskirame susitikime su eurokomisaru Christophe’u Hansenu Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovai pristatė šalies žemės ūkio situaciją ir įteikė rezoliuciją, kurioje išdėstyti konkretūs siūlymai dėl būsimosios BŽŪP.
Vienas pagrindinių reikalavimų – numatyti bent dešimties metų pajamų paramą jauniesiems ūkininkams.
Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad žemės ūkio veikla reikalauja ilgalaikių investicijų. Įsigyjant žemę, techniką, statant gamybinius pastatus ar modernizuojant ūkį, finansiniai įsipareigojimai prisiimami ne vieniems ar dvejiems metams.
Todėl, jaunųjų ūkininkų atstovų nuomone, trumpalaikės paramos priemonės negali visiškai užtikrinti naujai besikuriančių ūkių stabilumo.
Rezoliucijoje taip pat prašoma veiksmingai riboti didžiausias paramos išmokas, įvertinant susijusių bendrovių kontrolę, ir užtikrinti skaidresnį bei teisingesnį paramos paskirstymą.
Atskiras dėmesys skirtas Lietuvos žemės ūkiui aktualiam klausimui – prašoma įvertinti 19,576 mln. eurų skubios paramos paskirstymo pagrįstumą.
Lietuvos delegacija taip pat iškėlė žemdirbių savivaldos, atstovavimo ir interesų grupių įtakos žemės ūkio politikos sprendimams klausimus.
Kartų kaita negali likti vien deklaruojamu prioritetu
Europos žemės ūkyje kartų kaitos klausimas tampa vis aktualesnis. Tačiau vien politinių deklaracijų apie būtinybę pritraukti jaunimą nepakanka, jeigu praktinės ūkininkavimo sąlygos išlieka nepalankios.
Jaunam žmogui, svarstančiam galimybę kurti ūkį ar perimti šeimos veiklą, svarbiausia žinoti, ar jis galės uždirbti, investuoti, vykdyti finansinius įsipareigojimus ir planuoti savo ateitį.
LJŪJS keliamų klausimų esmė – sukurti tokią paramos ir reguliavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas ekonomiškai gyvybingiems ūkiams, o ne vien padėtų trumpam įsitvirtinti žemės ūkio veikloje.
Tam būtinas didesnis politikos nuoseklumas, skaidresnis paramos paskirstymas ir veiksmingos priemonės, mažinančios jaunųjų ūkininkų patekimo į žemės ūkio sektorių kliūtis.
Eurokomisaras: naujoji BŽŪP turi būti orientuota į ateitį
Tą pačią dieną Europos Komisijoje kalbėdamas apie būsimosios žemės ūkio politikos kryptis, už žemės ūkį ir maistą atsakingas eurokomisaras Christophe’as Hansenas pabrėžė būtinybę stabilizuoti ūkininkų pajamas ir pritraukti naująją kartą.
„Naujoji bendroji žemės ūkio politika turi stabilizuoti ūkininkų pajamas, pritraukti naująją ūkininkų kartą ir užtikrinti paprastesnę bei tikslingesnę politiką. Tai turi būti ateities politika“, – teigė C. Hansenas.
Ši pozicija atspindi bendrą Europos žemės ūkio politikos iššūkį – suderinti pajamų stabilumą, sektoriaus konkurencingumą, kartų kaitą ir paramos sistemos paprastinimą.
Tačiau jaunųjų ūkininkų organizacijos pabrėžia, kad svarbiausia bus tai, kaip šie tikslai atsispindės konkrečiose būsimosios BŽŪP priemonėse.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų balsas turi būti girdimas Europoje
LJŪJS atstovų dalyvavimas Briuselyje vykusiame susitikime ir rezoliucijos įteikimas eurokomisarui suteikė galimybę tiesiogiai pristatyti Lietuvos jaunųjų ūkininkų keliamus klausimus Europos Sąjungos lygmeniu.
Tai svarbu ne tik pačiai jaunųjų ūkininkų bendruomenei, bet ir visam Lietuvos žemės ūkiui, kurio ateitis neatsiejama nuo sėkmingos kartų kaitos, šeimos ūkių tęstinumo ir galimybių naujiems ūkininkams įsitvirtinti rinkoje.
Europos jaunųjų ūkininkų bendradarbiavimas rodo, kad žemės prieinamumo, finansavimo, paramos koncentracijos ir ilgalaikio ūkių gyvybingumo problemos peržengia nacionalines sienas.
Pagrindinis jaunųjų ūkininkų siekis – kad būsimoji Bendroji žemės ūkio politika ne tik deklaruotų paramą jaunajai kartai, bet ir sudarytų realias ekonomines sąlygas jai kurti, perimti bei plėtoti ūkius.
Nuo to, kokie sprendimai bus priimti Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, priklausys ne tik jaunųjų ūkininkų galimybės, bet ir ilgalaikis Europos kaimo vietovių gyvybingumas.