ES valstybių narių atstovai atkreipė dėmesį, kad klimato kaitos poveikis žemės ūkiui tampa vis skaudesnis. 2026 metais kai kuriuose Europos regionuose dėl nepalankių klimato sąlygų derliaus nuostoliai viršijo 50 proc. Tokia situacija rodo būtinybę ne tik kompensuoti ūkininkų patiriamus nuostolius, bet ir investuoti į ilgalaikes prevencines priemones.
Siūloma didinti paramą drėkinimo ir vandens kaupimo projektams
Prancūzija ir Portugalija ragina būsimojoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) po 2027 metų numatyti daugiau finansavimo galimybių vandens infrastruktūros plėtrai.
Siūloma ES lėšomis aktyviau remti žemės ūkio naudmenų drėkinimo sistemas, vandens kaupimo rezervuarus, vandens tiekimo infrastruktūros modernizavimą ir kitus projektus, padedančius ūkiams prisitaikyti prie klimato kaitos.
Valstybės narės taip pat pabrėžia būtinybę supaprastinti ES finansavimo ir valstybės pagalbos taisykles, kad ūkininkai ir jų organizacijos galėtų greičiau bei paprasčiau įgyvendinti reikalingas investicijas.
Atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas moksliniams tyrimams, inovacijoms ir naujoms technologijoms, leidžiančioms efektyviau naudoti vandens išteklius žemės ūkyje.
Europos Komisija rengia naują vandens iniciatyvą
Už žemės ūkį ir maistą atsakingas Europos Komisijos narys Christophe Hansen pritarė būtinybei spartinti žemės ūkio prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.
Jis pabrėžė, kad investicijos į vandens infrastruktūrą turi būti derinamos su efektyvesniu vandens naudojimu, jo kaupimu ir pakartotiniu išvalytų nuotekų panaudojimu.
Europos Komisija rengia naują Europos vandens iniciatyvą, kurioje numatoma svarstyti vandens išteklių valdymo gerinimo, infrastruktūros plėtros ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes.
Vandens išteklių valdymas – vis svarbesnis ir Lietuvos žemės ūkiui
Klimato kaitos keliami iššūkiai aktualūs ir Lietuvos ūkininkams. Besikeičiantis kritulių pasiskirstymas, sausringi laikotarpiai ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai didina žemės ūkio gamybos riziką.
Todėl diskusijos dėl būsimosios BŽŪP finansavimo galimybių svarbios ir Lietuvai, ypač siekiant modernizuoti melioracijos infrastruktūrą, gerinti vandens reguliavimą, sudaryti sąlygas vandeniui kaupti bei diegti efektyvesnes drėkinimo technologijas.
Ilgalaikis žemės ūkio atsparumas klimato kaitai priklausys ne tik nuo paramos nuostoliams kompensuoti, bet ir nuo galimybių investuoti į infrastruktūrą, kuri padėtų ūkininkams išvengti arba sumažinti būsimus nuostolius.
Būsimosios BŽŪP ir Europos vandens iniciatyvos sprendimai bus svarbūs užtikrinant žemės ūkio konkurencingumą, gamybos stabilumą ir tvarų vandens išteklių naudojimą visoje Europos Sąjungoje.

