ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas išlieka stiprus
Europos Komisijos pateiktais duomenimis, ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktais perteklius pasiekė beveik 35 mlrd. eurų – tai 4,1 mlrd. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Pasak komisaro, šie rezultatai rodo ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tačiau besikeičianti geopolitinė ir ekonominė aplinka reikalauja aktyviau ieškoti naujų prekybos galimybių ir mažinti priklausomybę nuo atskirų eksporto rinkų.
Naujos galimybės Europos gamintojams
Christophe’as Hansenas palankiai įvertino pažangą derybose dėl ES laisvosios prekybos susitarimo su Filipinais. Toks susitarimas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas Europos žemės ūkio ir maisto produktų eksportui bei suteikti papildomų galimybių gamintojams.
Europos Komisija taip pat siekia gerinti prekybos sąlygas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kinija, šalinti prekybos kliūtis ir stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.
Kartu atidžiai stebimas žemės ūkio produktų importas iš Pietų Amerikos šalių prekybos bloko „Mercosur“. Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja paskelbti importo stebėsenos ataskaitą, kuri padėtų įvertinti prekybos pokyčius ir jų poveikį ES žemės ūkio sektoriui.
Daugiau dėmesio prekybos diplomatijai
Europos Komisijos narys paragino valstybes nares aktyviau išnaudoti galiojančius ir būsimus laisvosios prekybos susitarimus, stiprinti prekybos diplomatiją bei skatinti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą.
Pabrėžiama, kad vien prekybos susitarimų sudarymo nepakanka – būtina užtikrinti, kad ūkininkai, kooperatyvai ir maisto perdirbimo įmonės galėtų realiai pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis.
Ką tai reiškia Lietuvos žemės ūkiui?
Naujų eksporto rinkų atvėrimas ir prekybos kliūčių mažinimas aktualus ir Lietuvos žemės ūkio bei maisto sektoriui. Platesnės eksporto galimybės gali padėti įvairinti produkcijos realizavimo rinkas, mažinti priklausomybę nuo atskirų prekybos partnerių ir stiprinti ūkių bei perdirbimo įmonių konkurencingumą.
Kartu svarbu vertinti, kokį poveikį ES rinkai ir vietos gamintojams gali turėti didėjantis žemės ūkio produkcijos importas iš trečiųjų šalių.
Siekiant stiprinti Europos žemės ūkio konkurencingumą, svarbu ne tik atverti naujas eksporto rinkas, bet ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ES ūkininkams bei vienodų gamybos standartų laikymąsi.
Europos Komisijos planuojami veiksmai prekybos diplomatijos, eksporto skatinimo ir importo stebėsenos srityse bus svarbūs formuojant tolesnę ES žemės ūkio ir maisto produktų prekybos politiką.