2026 m. spalio 29 d. įvyko Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) prezidento ir valdybos pirmininko Gilles’o Froment’o nuotolinis susitikimas su nacionalinių komitetų atstovais. Susitikime aptartos pasaulio pieno sektoriaus aktualijos, ekonominės tendencijos, tarptautinės prekybos iššūkiai, skaitmeninių technologijų galimybės ir glaudesnio šalių bendradarbiavimo perspektyvos.
Siekiama stiprinti nacionalinių komitetų bendradarbiavimą
Susitikimą inicijavęs IDF prezidentas Gilles’as Froment’as pabrėžė, kad nuolatinis dialogas tarp nacionalinių komitetų yra būtinas siekiant stiprinti tarptautinę pieno sektoriaus bendruomenę ir veiksmingiau reaguoti į besikeičiančią rinkos aplinką.
Nors nacionalinių komitetų atstovai reguliariai susitinka IDF Generalinėje asamblėjoje ir kituose tarptautiniuose renginiuose, galimybių nuosekliai keistis informacija apie skirtingose šalyse vykstančius procesus vis dar nepakanka. Todėl siekiama sukurti daugiau erdvės tiesioginiam bendravimui, aktualių klausimų aptarimui ir gerosios praktikos sklaidai.
G. Froment’as atkreipė dėmesį, kad nacionalinių komitetų organizacinė struktūra įvairiose valstybėse skiriasi – ne visur veikia valdybos ar yra prezidento pareigybė. Tačiau, jo teigimu, svarbiausia ne organizacinė forma, o aktyvus žmonių įsitraukimas į IDF veiklą, noras dalytis žiniomis ir prisidėti prie bendrų pieno sektoriaus tikslų įgyvendinimo.
Europoje auga pieno gamyba, tačiau didėja ekonominis spaudimas
Vokietijos atstovas Björn Borgermann pristatė Vokietijos ir kitų Europos valstybių pieno sektoriaus situaciją. Viena ryškiausių pastarojo laikotarpio tendencijų – auganti pieno gamyba, ypač Vokietijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
Gamybos augimą skatino palankios ūkininkavimo ir meteorologinės sąlygos, gerėjantys ūkių veiklos rezultatai bei investicijos į modernias technologijas. Vis dėlto didesni gamybos kiekiai ne visada užtikrina geresnius ekonominius rezultatus. Didėjančios sąnaudos, kainų svyravimai ir mažėjantis pelningumas kelia papildomų iššūkių pieno gamintojams.
Vokietijos pieno sektoriui ypač svarbios eksporto rinkos, tačiau tarptautinė konkurencija, besikeičiantys vartotojų poreikiai ir prekybos sąlygos reikalauja nuolatinio prisitaikymo.
Tarp svarbiausių ateities iššūkių įvardyti darbo jėgos trūkumas, klimato kaita, tvarumo reikalavimai, produktų ženklinimas ir nauji pakuočių bei jų atliekų tvarkymo reikalavimai. Pastarieji gali didinti pieno perdirbimo įmonių veiklos sąnaudas ir turėti įtakos visos tiekimo grandinės konkurencingumui.
Pietų Afrikoje – tarptautinės konkurencijos ir gyvūnų ligų iššūkiai
Pietų Afrikos Respublikos atstovas Melt Loubser pristatė savo šalies pieno sektoriaus padėtį, kuriai didelę įtaką daro pasaulinės rinkos pokyčiai ir gyvūnų sveikatingumo problemos.
Pieno supirkimo kainas šalyje daugiausia lemia pasiūlos ir paklausos santykis, o vietos gamintojams tenka konkuruoti su importuojama produkcija, ypač ilgo galiojimo (UHT) pienu.
Papildomų sunkumų kelia snukio ir nagų ligos protrūkiai, ribojantys gyvūninės kilmės produktų prekybą ir eksporto galimybes. Nors vakcinų prieinamumas pagerėjo ir paskiepyta didelė dalis gyvulių, ligos padariniai išlieka reikšmingi, ypač plėtojant prekybą su kitomis Afrikos valstybėmis.
Ši patirtis dar kartą parodė, kad pieno sektoriaus konkurencingumas neatsiejamas nuo gyvūnų sveikatos, biologinio saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo.
IDF siekia, kad mokslinės žinios būtų lengviau prieinamos
Svarbi susitikimo dalis buvo skirta skaitmenizacijai, duomenų analizei ir dirbtinio intelekto galimybėms.
IDF generalinė direktorė Laurence Rycken pristatė organizacijos duomenų ir įžvalgų platformos plėtros iniciatyvą. Ji pabrėžė, kad vienas didžiausių federacijos pranašumų – per daugelį metų sukauptos mokslinės žinios, patikimi duomenys ir tarptautinė ekspertinė patirtis.
Tačiau šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje vien sukaupti ir paskelbti informaciją nebepakanka. Būtina užtikrinti, kad ji būtų lengvai randama, suprantama ir pritaikoma praktikoje.
Planuojama palaipsniui tobulinti IDF duomenų ir įžvalgų platformą, atsižvelgiant į organizacijos narių poreikius ir grįžtamąjį ryšį. Dirbtinio intelekto bei šiuolaikinių analitinių priemonių panaudojimas galėtų padėti greičiau rasti aktualią informaciją, analizuoti rinkos tendencijas ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
L. Rycken akcentavo, kad technologijos turi tarnauti naudotojui, o jų vertė pirmiausia priklauso nuo to, kiek jos padeda praktiškai panaudoti patikimas mokslines žinias.
Lietuvos pieno sektoriui svarbus aktyvus dalyvavimas tarptautinėje veikloje
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktoriaus dr. Edvardo Gedgaudo vertinimu, tokie tarptautiniai susitikimai ypač reikšmingi nedidelėms, tačiau į tarptautines rinkas orientuotoms pieno sektoriaus valstybėms, tokioms kaip Lietuva.
„Pieno sektorius šiandien susiduria su iššūkiais, kurie neapsiriboja vienos valstybės sienomis. Pieno gamybos savikaina, rinkų svyravimai, gyvūnų sveikatingumas, klimato kaitos poveikis ir didėjantys tvarumo reikalavimai aktualūs visiems. Todėl labai svarbu ne tik stebėti tarptautinius procesus, bet ir aktyviai dalyvauti diskusijose, dalytis Lietuvos patirtimi bei perimti kitų šalių gerąją praktiką“, – pažymi LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.
Pasak jo, tarptautinis bendradarbiavimas svarbus ir galvijų veislininkystės pažangai, nes pieno ūkių ateitis vis labiau priklauso nuo produktyvumo, gyvulių sveikatingumo, genetinio potencialo ir efektyvaus technologijų panaudojimo.
„Ateities pieno ūkis turi būti ne tik produktyvus, bet ir ekonomiškai gyvybingas, atsparus rinkos pokyčiams bei gebantis prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Veislininkystė, genetinė pažanga, duomenų analizė ir mokslu pagrįsti sprendimai čia atlieka esminį vaidmenį. IDF sukauptų žinių prieinamumas ir galimybė tiesiogiai bendrauti su kitų šalių ekspertais gali suteikti papildomų galimybių ir Lietuvos pieno gamintojams“, – teigia dr. E. Gedgaudas.
Reguliarus dialogas – stipresnės tarptautinės bendruomenės pagrindas
Diskusijoje nacionalinių komitetų atstovai pritarė glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyvai ir pasiūlė tokius susitikimus organizuoti reguliariai – bent vieną ar du kartus per metus.
Taip pat pasiūlyta iš anksto rinkti nacionalinių komitetų klausimus ir temas, kad susitikimų darbotvarkė geriau atspindėtų aktualiausius sektoriaus poreikius, o diskusijoms skirtas laikas būtų panaudojamas kuo veiksmingiau.
Danijos atstovas atkreipė dėmesį į tarptautinės prekybos svarbą ir būtinybę IDF diskusijose išlaikyti profesionalų, neutralų bei moksliniais faktais pagrįstą požiūrį.
Susitikimo dalyviai taip pat pabrėžė poreikį įtraukti daugiau nacionalinių komitetų, skatinti jų aktyvumą ir sudaryti sąlygas platesniems žinių bei patirties mainams.
Apibendrindamas tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę, LGVA direktorius dr. E. Gedgaudas akcentuoja, kad pieno sektoriaus ateitis priklausys ne tik nuo atskirų ūkių ar valstybių gebėjimo prisitaikyti, bet ir nuo bendrų pastangų ieškoti ilgalaikių sprendimų.
„Tarptautinis bendradarbiavimas leidžia į pieno sektoriaus problemas pažvelgti plačiau, palyginti skirtingų šalių patirtį ir greičiau rasti veiksmingus sprendimus. Lietuvai svarbu būti aktyvia šio dialogo dalyve, nes tik keisdamiesi žiniomis, remdamiesi mokslu ir nuosekliai investuodami į pažangą galime užtikrinti konkurencingą ir tvarią pienininkystės ateitį“, – pabrėžia dr. Edvardas Gedgaudas.
Spalio 29 d. vykęs IDF susitikimas parodė, kad nepaisant skirtingų geografinių, ekonominių ir organizacinių sąlygų, pasaulio pieno sektoriaus dalyvius vienija panašūs tikslai – užtikrinti konkurencingą pieno gamybą, stiprinti sektoriaus atsparumą, skatinti inovacijas ir priimti mokslu bei patikimais duomenimis pagrįstus sprendimus.
Nuoseklus nacionalinių komitetų bendradarbiavimas gali tapti svarbia priemone siekiant šių tikslų ir stiprinant visos tarptautinės pienininkystės bendruomenės ateitį.