Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė ir vicepirmininkai Andžej Kulevičius bei Vytenis Grigas susitiko su Vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininke Kristina Švedaite. Susitikime aptartos kaimo gyventojams, ūkininkams ir vietos verslams aktualios paramos administravimo problemos, galimybės supaprastinti paraiškų teikimo procesus, gerinti informacijos apie finansavimo priemones prieinamumą ir stiprinti žemdirbių bei kaimo organizacijų dialogą su valstybės institucijomis.
Paramos sistema turi būti aiški ir suprantama kiekvienam pareiškėjui
Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – poreikis sukurti paprastesnę ir labiau suvienodintą paraiškų teikimo sistemą.
Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad VVG projektų pareiškėjams vis dar tenka pildyti „Excel“ formato dokumentus, o skirtingų finansavimo priemonių reikalavimai ir administravimo procedūros neretai apsunkina paraiškų rengimą.
Aptarta galimybė siekti vieningos, vartotojui patogios sistemos, kurioje kaimo gyventojai, ūkininkai ir verslo atstovai galėtų lengvai rasti informaciją apie valstybės mastu prieinamas finansavimo priemones, jų sąlygas ir paraiškų teikimo galimybes.
Tokioje sistemoje galėtų būti pateikiama informacija apie Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), nacionalinio plėtros banko ILTE, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), inovacijų finansavimo ir kitų institucijų administruojamas priemones bei vietos veiklos grupių įgyvendinamas vietos plėtros strategijas.
Pabrėžta, kad svarbu ne tik skaitmenizuoti paraiškų teikimą, bet ir siekti kuo vienodesnių, aiškesnių bei proporcingesnių paramos administravimo reikalavimų.
Ypatingas dėmesys skirtas verslo planų rengimo sudėtingumui. Pastebėta, kad dėl specifinių finansinių ir administracinių reikalavimų pareiškėjai dažnai priversti kreiptis į buhalterius ar konsultantus, nors galutinė atsakomybė už pateiktus dokumentus ir prisiimtus įsipareigojimus tenka jiems patiems.
Todėl susitikime iškeltas siūlymas supaprastinti verslo planų formas, atsisakyti perteklinių reikalavimų ir užtikrinti, kad pareiškėjas galėtų savarankiškai suprasti savo teises, pareigas bei galimas finansines pasekmes.
„Paramos sistema turi tarnauti žmogui, o ne žmogus – sistemai. Šiandien ūkininkams ir kaimo verslų kūrėjams neretai tenka daugiau laiko skirti sudėtingiems dokumentams negu pačiai veiklai. Mūsų tikslas – siekti, kad paramos priemonės būtų lengvai randamos, jų reikalavimai aiškūs, o paraiškų teikimo procesas kuo paprastesnis. Skaitmenizavimas turi mažinti biurokratiją, o ne perkelti ją į elektroninę erdvę. ŽŪR, kaip žemdirbių ir kaimo savivaldos organizacija, yra pasirengę telkti skirtingų sektorių atstovus ir kartu su institucijomis ieškoti praktinių sprendimų“, – pažymi ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
„Vietos veiklos grupės kasdien dirba su žmonėmis, kurie nori kurti verslus, įgyvendinti bendruomenines iniciatyvas ir stiprinti savo kraštą. Tačiau susidūrę su sudėtingomis paraiškų formomis ir verslo planų reikalavimais, jie neretai tampa priklausomi nuo išorės konsultantų. Svarbu, kad pats pareiškėjas suprastų, kokius įsipareigojimus prisiima ir už ką atsako. Todėl būtina paprastinti dokumentus, vienodinti reikalavimus ir užtikrinti, kad finansavimo galimybės būtų prieinamos ne tik turintiems administracinių žinių, bet ir kiekvienam iniciatyviam kaimo žmogui“, – teigia VVG tinklo atstovė Kristina Švedaitė.
Siūloma rengti reguliarius ŽŪR narių susitikimus su institucijų atstovais
Kita svarbi susitikimo tema – nuoseklesnis bendradarbiavimas tarp savivaldos organizacijų ir valstybės institucijų.
Pasiūlyta ŽŪR iniciatyva kartą per mėnesį organizuoti teminius susitikimus su skirtingų institucijų atstovais. Juose ŽŪR organizacijų nariai galėtų tiesiogiai užduoti klausimus, aptarti praktines problemas ir gauti kompetentingus paaiškinimus.
Tokie susitikimai padėtų ne tik operatyviau spręsti kylančius neaiškumus, bet ir nustatyti pasikartojančias problemas, kurioms reikalingi sisteminiai sprendimai.
Kaip vienas aktualių klausimų paminėti žalieji viešieji pirkimai. Diskusijoje pažymėta, kad pareiškėjams ir projektų vykdytojams būtina aiškiai suprasti, kokiems pirkimams taikomi žaliųjų pirkimų reikalavimai, kokie kriterijai turi būti įvykdyti ir kaip juos tinkamai pagrįsti.
Pabrėžta, kad aiškūs, vienodai suprantami reikalavimai padėtų sumažinti klaidų riziką ir užtikrintų sklandesnį projektų įgyvendinimą.
Aptartas Nacionalinio pažangos plano dokumentų aktualumas
Susitikime taip pat iškeltas poreikis gauti ir išsamiau išnagrinėti su nacionaliniu planavimu bei paramos priemonėmis susijusius dokumentus.
Ši informacija svarbi vertinant kaimo plėtros finansavimo galimybes, planuojamas priemones ir jų sąsajas su vietos veiklos grupių bei žemdirbių organizacijų poreikiais.
Bendras tikslas – mažiau biurokratijos ir daugiau galimybių kaimui
ŽŪR ir VVG tinklo atstovų susitikime aptarti klausimai atskleidė poreikį stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir ieškoti sprendimų, kurie palengvintų paramos gavimo bei projektų įgyvendinimo procesus.
Vieningesnė informavimo ir paraiškų teikimo sistema, paprastesni verslo planai, aiškesni paramos reikalavimai ir reguliarus dialogas su institucijomis galėtų padėti sumažinti administracinę naštą bei padidinti finansavimo priemonių prieinamumą.
Susitikime išsakyti pasiūlymai galėtų tapti pagrindu tolesnėms ŽŪR ir VVG tinklo iniciatyvoms, siekiant, kad kaimo gyventojai, ūkininkai ir vietos verslai daugiau laiko galėtų skirti savo veiklai, o ne sudėtingoms administracinėms procedūroms.