Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, vicepirmininkai Vytenis Grigas ir Andžej Kulevičius susitiko su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininke Brigita Mosiejauske, Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) atstove Jurgita Naujokaityte ir LEŪA projektų vadovė dr. Edita Karbauskiene. Susitikime aptarti ekologiniams ūkiams aktualūs finansavimo, sertifikavimo, konsultavimo, paramos priemonių ir ilgalaikės sektoriaus plėtros klausimai. Ypatingas dėmesys skirtas glaudesniam asociacijų bendradarbiavimui ir veiksmingesniam ekologinių ūkių interesų atstovavimui.
Ekologinių ūkių balsas turi būti girdimas
Susitikime LEŪA pirmininkė Brigita Mosiejauskė išsakė poreikį stiprinti bendradarbiavimą su ŽŪR, užtikrinti aktyvesnį keitimąsi informacija ir nuoseklesnį ekologinių ūkių interesų atstovavimą.
Aptarta, kad ekologiniams ūkiams aktualūs klausimai turi būti laiku pristatomi kitoms žemdirbių savivaldos organizacijoms, o svarbiausi sektoriaus iššūkiai sprendžiami bendromis pastangomis.
Diskutuota ir apie galimybes stiprinti LEŪA įsitraukimą į ŽŪR veiklą, kad ekologinių ūkių atstovai galėtų aktyviau dalyvauti formuojant bendras pozicijas, teikiant pasiūlymus valstybės institucijoms ir inicijuojant sektoriui reikalingus pokyčius.
„Ekologinių ūkių bendruomenei šiandien ypač svarbu būti išgirstai. Susiduriame su finansavimo neapibrėžtumu, sertifikavimo ir konsultavimo klausimais, todėl mums reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su Žemės ūkio rūmais ir kitomis žemdirbių organizacijomis. Norime, kad ekologinių ūkių problemos būtų sprendžiamos ne tada, kai jos jau tampa kritinės, o iš anksto, kartu ieškant ilgalaikių sprendimų. Ypač svarbu užtikrinti aiškią ekologinio ūkininkavimo plėtros kryptį ir tinkamą šio sektoriaus finansavimą nuo 2028 metų“, – pažymi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkė Brigita Mosiejauskė.
Finansavimo stabilumas – vienas svarbiausių ekologinių ūkių lūkesčių
Daug dėmesio skirta ekologiniams ūkiams numatytų išmokų finansavimui ir būtinybei užtikrinti paramos tęstinumą.
Susitikime aptarti iššūkiai, kylantys didėjant ekologinę gamybą pasirinkusių ūkininkų skaičiui. Pabrėžta, kad paramos planavimas turi atitikti faktinį finansavimo poreikį, o ūkininkams būtina suteikti aiškią informaciją apie numatomas išmokas ir prisiimamus įsipareigojimus.
Ypač svarbu iš anksto įvertinti 2027 metų finansavimo poreikį, kad ekologinį ūkininkavimą pasirinkę žemdirbiai galėtų planuoti savo veiklą ir investicijas, nepatirdami papildomo neapibrėžtumo.
Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į ūkių perėjimą nuo įprastinės prie ekologinės gamybos. Aptarta, kad paramos priemonių sąlygos turi būti aiškios tiek pereinamojo laikotarpio ūkiams, tiek jau sertifikuotiems ekologiniams ūkiams.
Aptarti ekologinės gamybos sertifikavimo ir konsultavimo klausimai
Susitikime iškelti ekologinių ūkių sertifikavimo ir konsultavimo sistemos klausimai.
LEŪA pirmininkė atkreipė dėmesį į poreikį užtikrinti, kad sertifikavimo procedūros būtų aiškios, skaidrios, nuoseklios ir suprantamos ūkininkams.
Taip pat aptarta specializuotų konsultacijų svarba. Ekologinį ūkininkavimą pasirinkusiems žemdirbiams reikalinga ne tik informacija apie teisės aktų reikalavimus, bet ir praktinė pagalba sprendžiant gamybos, dokumentų tvarkymo bei ūkio plėtros klausimus.
Pabrėžta, kad konsultavimo ir sertifikavimo sistema turi padėti ūkininkams tinkamai vykdyti reikalavimus, užtikrinti ekologinės produkcijos patikimumą ir sudaryti sąlygas sektoriaus plėtrai.
Ekologiškiems produktams būtinas aiškus vertinimas
Diskusijoje aptarti ekologinės gamybos ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų vertinimo klausimai.
LEŪA atstovė išsakė susirūpinimą dėl situacijų, kai skirtingoms gamybos sistemoms priklausantys produktai finansavimo priemonėse ar viešuosiuose pirkimuose vertinami pagal panašius kriterijus.
Pabrėžta, kad ekologinė gamyba turi savitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl svarbu užtikrinti, kad jie būtų tinkamai įvertinami rengiant paramos priemones ir viešųjų pirkimų sąlygas.
Susitikimo dalyviai aptarė poreikį aiškiau atskirti skirtingų kokybės sistemų reikalavimus ir siekti nuoseklaus jų taikymo.
Ilgalaikė ekologinio ūkininkavimo politika – būtina sektoriaus plėtrai
Susitikime pabrėžta, kad ekologinio ūkininkavimo ateičiai būtina nuosekli ir prognozuojama valstybės politika.
Aptartas poreikis stiprinti ilgalaikį ekologinės gamybos plėtros planavimą, aiškiau apibrėžti sektoriaus tikslus ir užtikrinti finansavimo priemonių tęstinumą.
Ypatingas dėmesys skirtas pasirengimui naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui nuo 2028 metų.
LEŪA pirmininkė išsakė siekį, kad rengiant būsimo laikotarpio žemės ūkio politikos priemones būtų tinkamai atsižvelgta į ekologinių ūkių poreikius, o ekologinis ūkininkavimas būtų aiškiai įvardytas tarp remiamų žemės ūkio veiklos krypčių.
Aptartas žemės ūkiui taikomų degalų akcizų klausimas
Susitikime taip pat kalbėta apie žemės ūkiui naudojamų degalų apmokestinimą ir galimų mokestinių pokyčių poveikį ūkių veiklos sąnaudoms.
Pabrėžta, kad ūkininkams svarbu turėti aiškią ir laiku pateikiamą informaciją apie numatomus mokestinius sprendimus, o galimas jų poveikis turi būti įvertintas dar prieš priimant galutinius sprendimus.
Išsakytas poreikis šiuos klausimus aptarti platesniu ŽŪR organizacijų narių lygmeniu ir, esant bendram sutarimui, formuoti koordinuotą žemdirbių savivaldos poziciją.
Organizacijų pozicijų koordinavimas – stipresnio atstovavimo pagrindas
Dar viena svarbi susitikimo tema – ŽŪR organizacijų narių pozicijų derinimas ir aiškus jų fiksavimas.
„Žemės ūkio rūmai yra visų žemdirbių savivaldos organizacijų dialogo ir bendradarbiavimo erdvė. Mums svarbu, kad kiekvienos asociacijos balsas būtų girdimas, o jos keliami klausimai neliktų be dėmesio. Ekologinis ūkininkavimas yra svarbi Lietuvos žemės ūkio dalis, todėl jo ateities klausimus turime spręsti atsakingai ir nuosekliai. Sieksime stiprinti organizacijų tarpusavio koordinavimą, aiškiai fiksuoti jų pozicijas ir formuoti bendrus pasiūlymus valstybės institucijoms. Tik veikdami drauge galime pasiekti, kad sprendimai būtų priimami laiku ir atitiktų realius ūkininkų poreikius“, – pabrėžia ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Bendras siekis – stiprinti ekologinių ūkių atstovavimą
ŽŪR vadovų ir LEŪA pirmininkės susitikime išryškėjo poreikis stiprinti tarpusavio komunikaciją, užtikrinti savalaikį keitimąsi informacija ir nuosekliau koordinuoti ekologiniams ūkiams aktualių klausimų sprendimą.
Finansavimo stabilumas, aiški sertifikavimo ir konsultavimo sistema, tinkamas ekologinės produkcijos vertinimas, mokestinės aplinkos prognozuojamumas bei ilgalaikė sektoriaus plėtros politika išlieka svarbiais ekologinių ūkių bendruomenės klausimais.
ŽŪR siekia stiprinti organizacijų narių dialogą ir sudaryti sąlygas skirtingiems žemės ūkio sektoriams veiksmingai atstovauti savo interesams, ieškoti bendrų sprendimų bei prisidėti prie tvaraus ir konkurencingo Lietuvos žemės ūkio ateities kūrimo.