Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kreipėsi į Vyriausybę dėl 2027–2029 metų valstybės biudžeto projekte numatyto žemės ūkio sektoriaus finansavimo. Žemdirbių savivaldos organizacija ragina užtikrinti pakankamą ir tvarų finansavimą melioracijai, gyvulininkystei, maisto saugai, savivaldybių vykdomoms žemės ūkio funkcijoms bei strateginę reikšmę turinčioms žemės ir miškų ūkio šakoms. ŽŪR pabrėžia, kad vietinės maisto gamybos išsaugojimas yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
2026 m. lapkričio 6 d. oficialiu raštu Lietuvos Respublikos Vyriausybei Žemės ūkio rūmai pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl 2027–2029 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XVP-1980.
ŽŪR atkreipia dėmesį, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje apsirūpinimas Lietuvoje pagamintu maistu yra vienas svarbiausių valstybės atsparumo veiksnių. Todėl planuojant biudžetą būtina įvertinti ne tik einamuosius finansinius poreikius, bet ir ilgalaikius strateginius žemės ūkio sektoriaus interesus.
Maisto saugumas – nacionalinio saugumo dalis
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė akcentuoja, kad valstybės gebėjimas apsirūpinti maistu turi būti vertinamas kaip vienas esminių nacionalinio saugumo prioritetų.
„Šiandien daug kalbame apie valstybės saugumą, tačiau turime suprasti, kad saugumas prasideda ne tik nuo karinės gynybos. Jis prasideda ir nuo mūsų gebėjimo apsirūpinti maistu, išsaugoti ūkininkaujančius žmones, gyvybingus ūkius ir vietinę gamybą. Jeigu neinvestuosime į žemės ūkio infrastruktūrą, gyvulininkystę ir maisto gamybos pajėgumus, ateityje galime tapti vis labiau priklausomi nuo importo. Todėl žemės ūkio finansavimas turi būti vertinamas kaip ilgalaikė investicija į Lietuvos saugumą ir ekonominį atsparumą“, – pabrėžia ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
ŽŪR nuomone, finansavimo prioritetai turi būti formuojami atsižvelgiant į šalies apsirūpinimo maistu poreikius, žemės ūkio konkurencingumą ir būtinybę užtikrinti veiklos tęstinumą Lietuvos regionuose.
Melioracijai būtinas stabilus ir ilgalaikis finansavimas
Vienas svarbiausių ŽŪR kreipimosi reikalavimų – užtikrinti pakankamą ir tęstinį melioracijos sistemų rekonstravimo, remonto ir priežiūros finansavimą 2027–2029 metais.
Melioracijos infrastruktūros būklė tiesiogiai veikia žemės ūkio gamybos galimybes, ūkių konkurencingumą ir atsparumą ekstremalioms klimato sąlygoms.
Senstančios melioracijos sistemos, nepakankamas jų atnaujinimas ir didėjantis remonto poreikis kelia riziką žemės ūkio naudmenų būklei bei ūkininkų galimybėms užtikrinti stabilų derlių.
ŽŪR siūlo nustatyti aiškius metinius asignavimus ir prioritetą teikti kritinės būklės melioracijos infrastruktūrai.
Toks finansavimo modelis leistų nuosekliai planuoti darbus, efektyviau naudoti valstybės lėšas ir išvengti situacijų, kai dėl uždelstų investicijų infrastruktūros atkūrimas ateityje kainuoja gerokai daugiau.
Savivaldybėms ir maisto saugos institucijoms – pakankami ištekliai
Kreipimesi taip pat atkreipiamas dėmesys į savivaldybių vykdomų žemės ūkio funkcijų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos finansavimą.
ŽŪR pabrėžia, kad valstybės institucijoms pavestoms funkcijoms turi būti skiriami realius jų vykdymo kaštus atitinkantys finansiniai ištekliai.
Savivaldybės atlieka svarbias su žemės ūkiu susijusias funkcijas, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyvūnų sveikatos, maisto saugos ir kitų visuomenei svarbių reikalavimų priežiūrą.
Nepakankamas šių funkcijų finansavimas gali mažinti paslaugų prieinamumą, apsunkinti institucijų darbą ir didinti administracinę naštą ūkininkams.
Todėl ŽŪR siūlo finansavimą susieti su teisės aktais pavestų funkcijų apimtimi, faktinėmis jų vykdymo sąnaudomis ir nustatytais veiklos rezultatais.
Gyvulininkystės finansavimas turi apimti visas šakas
Ypatingas dėmesys ŽŪR kreipimesi skiriamas gyvulininkystės sektoriui.
ŽŪR ragina planuojant investicinę paramą neapsiriboti vien pienininkystės ūkių modernizavimo finansavimu, bet įvertinti visų gyvulininkystės sektorių investicinius poreikius.
Skirtingos gyvulininkystės šakos susiduria su savitais iššūkiais – nuo gamybos sąnaudų ir technologijų modernizavimo iki gyvūnų gerovės reikalavimų, darbo jėgos trūkumo ir rinkos svyravimų.
Todėl paramos paskirstymas turėtų būti grindžiamas objektyviais kriterijais, ekonominiu pagrįstumu ir realiais skirtingų gyvulininkystės šakų poreikiais.
ŽŪR pirmininkės A. Pabedinskienės poziciją atspindi ir būtinybė užtikrinti vienodas galimybes skirtinguose sektoriuose dirbantiems ūkininkams.
„Negalime kurti tokios paramos sistemos, kurioje vienos žemės ūkio šakos būtų laikomos svarbesnėmis už kitas, neįvertinus jų realių poreikių ir indėlio į šalies ekonomiką. Lietuvai reikalinga įvairiapusė, konkurencinga ir gyvybinga gyvulininkystė. Valstybės parama turi būti skirstoma skaidriai, remiantis objektyviais kriterijais ir ilgalaikiais strateginiais tikslais“, – pažymi ŽŪR pirmininkė.
Investicijos turi būti pagrįstos realiu poreikiu
ŽŪR kreipimesi atskirai aptariamas investicinės paramos aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir perdirbimui klausimas.
Žemės ūkio rūmai pažymi, kad iki šiol nėra pateikta išsamių studijų ar kitų vertinimų, kurie leistų pagrįsti numatomų investicijų reikalingumą, ekonominį atsiperkamumą ir projektų gyvybingumą.
Todėl prieš skiriant tokios paramos finansavimą būtina įvertinti rinkos poreikius, prioritetines veiklos kryptis ir realų investicijų poveikį Lietuvos žemės ūkio bei maisto sektoriui.
ŽŪR nuomone, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai, o investiciniai sprendimai grindžiami duomenimis, ekonomine analize ir aiškiais rezultatais.
Strateginėms žemės ūkio šakoms – didesnis dėmesys
Žemės ūkio rūmai siūlo planuojant sektoriaus finansavimą prioritetą teikti toms žemės ir miškų ūkio šakoms, kurių produkcija svarbi nacionaliniam saugumui ir strateginiam savarankiškumui.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sektoriams, kurių produkcija Lietuva šiuo metu nepakankamai apsirūpina.
Tokiu būdu valstybės finansavimas galėtų prisidėti ne tik prie ūkių konkurencingumo, bet ir prie vietinės gamybos stiprinimo, tiekimo grandinių atsparumo bei priklausomybės nuo importo mažinimo.
Šis klausimas tampa ypač aktualus geopolitinio neapibrėžtumo, klimato kaitos ir tarptautinių tiekimo grandinių sutrikimų kontekste.
Žemdirbių savivalda galėtų prisidėti prie efektyvesnio valstybės lėšų naudojimo
ŽŪR taip pat siūlo įvertinti galimybes optimizuoti žemės ūkio sektoriaus administravimo ir aptarnavimo kaštus, dalį šiuo metu valstybės institucijų vykdomų funkcijų deleguojant žemdirbių savivaldos organizacijoms.
Toks modelis, tinkamai apibrėžus atsakomybę, finansavimą ir veiklos kontrolę, galėtų padėti efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti ūkininkams reikalingų paslaugų prieinamumą.
ŽŪR pabrėžia, kad mažėjant ūkių skaičiui būtina ieškoti lankstesnių, ekonomiškai pagrįstų administravimo sprendimų.
Stipri ir atsakinga žemdirbių savivalda gali tapti svarbiu partneriu įgyvendinant žemės ūkio politiką, teikiant konsultacines paslaugas ir stiprinant ūkininkų atstovavimą.
Būtina įvertinti BŽŪP finansavimo perspektyvas po 2027 metų
Dar vienas svarbus ŽŪR kreipimosi aspektas – būsimos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo perspektyvos.
ŽŪR siūlo planuojant 2028–2029 metų valstybės biudžeto asignavimus įvertinti galimus būsimos BŽŪP finansavimo pokyčius ir jų poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui.
BŽŪP finansavimas yra vienas svarbiausių Lietuvos ūkininkų pajamų stabilumo, investicijų ir kaimo plėtros veiksnių.
Todėl nacionalinis biudžeto planavimas turi būti derinamas su galimais Europos Sąjungos finansavimo pokyčiais, siekiant išvengti neapibrėžtumo ir užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio veiklos tęstinumą.
Žemės ūkio ateitis priklauso nuo šiandien priimamų sprendimų
Žemės ūkio rūmai akcentuoja, kad 2027–2029 metų valstybės biudžetas turi būti ne vien finansinių asignavimų paskirstymo dokumentas, bet ir aiški valstybės strateginių prioritetų išraiška.
Žemės ūkis užtikrina visuomenės aprūpinimą maistu, kuria darbo vietas, palaiko regionų ekonominį gyvybingumą ir prisideda prie nacionalinio saugumo.
Todėl sprendimai dėl melioracijos infrastruktūros, gyvulininkystės, maisto saugos, investicijų ir žemdirbių savivaldos finansavimo turės ilgalaikių pasekmių visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui.
„Turime aiškiai apsispręsti, kokio Lietuvos žemės ūkio norime po dešimties ar dvidešimties metų. Jeigu siekiame stiprių šeimos ūkių, gyvybingų regionų, konkurencingos maisto gamybos ir didesnio valstybės atsparumo, tam būtini nuoseklūs politiniai sprendimai ir pakankamas finansavimas. Žemės ūkis negali būti vertinamas tik kaip išlaidų eilutė valstybės biudžete – tai investicija į Lietuvos ateitį“, – pabrėžia ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Žemės ūkio rūmai ragina Vyriausybę atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir užtikrinti, kad 2027–2029 metų valstybės biudžete žemės ūkio finansavimas atitiktų strateginius Lietuvos interesus, sektoriaus poreikius ir nacionalinio saugumo prioritetus.

