Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai kartu partneriais – Valstybiniu mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centru ir ūkininkais, šią vasarą pradėjo tyrimus, kuriais siekiama išbandyti ir pademonstruoti inovatyvias, aplinkai draugiškas šaltalankinės musės (Rhagoletis batava) kontrolės priemones ekologiniuose ūkiuose. Veiklos vykdomos pagal projektą „Inovatyvių priemonių šaltalankinės musės kontrolei parengimas“ Nr. 22BV-KK-25-1-02978-PR001.
Šaltalankinė musė – vienas pavojingiausių šaltalankių kenkėjų Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Jos lervos vystosi šaltalankių uogose, todėl stipriai pažeisti vaisiai praranda prekinę vertę, o ūkininkai patiria didelių derliaus nuostolių. Klimato kaita ir kintančios aplinkos sąlygos taip pat gali turėti įtakos šio kenkėjo vystymuisi ir populiacijos gausumui. Iki šiol ekologiniuose ūkiuose trūksta veiksmingų ir praktiškai pritaikomų šio kenkėjo kontrolės priemonių. Šiuo metu daugiausia naudojamos geltonos lipnios gaudyklės, tačiau jos skirtos pirmiausia kenkėjų stebėsenai (monitoringui) ir ne visada užtikrina pakankamą jų kontrolę. Dėl patiriamų nuostolių dalis ekologinių ūkių svarsto galimybę grįžti prie įprastinio ūkininkavimo.
Dvejus metus truksiantys aplinkai draugiškų kontrolės priemonių tyrimai bus atliekami keliuose eksperimentiniuose laukuose, įkurtuose skirtinguose ekologiniuose šaltalankių ūkiuose Alytaus ir Kalvarijos savivaldybėse. Bus išbandomos dvi pagrindinės kenkėjų kontrolės strategijos:
- Kenkėjų viliojimas ir gaudymas, pasitelkiant gamtinės kilmės atraktantus – mitybinius masalus amonio druskų pagrindu ir šaltalankinės musės feromoną.
- Kenkėjų atbaidymas, naudojant šaltalankinei musei repelentiškas (atbaidančias), augalinės kilmės medžiagas. Pirmą kartą lauko sąlygomis bus bandoma augalinė medžiaga, kuri laboratorijoje repelentiškai veikė šaltalankinės musės patinus ir pateles.
Pirmajame tyrimų etape taikant kenkėjų viliojimo ir gaudymo strategiją dviejuose eksperimentiniuose laukuose (kiekvieno plotas – 0,1 ha) buvo iškabinta 150 gaudyklių su vabzdžius viliojančiomis medžiagomis (atraktantais). Gaudyklės ir jose naudojami atraktantai buvo keičiami kas savaitę. Bandant kenkėjų atbaidymo strategiją dviejuose, po 0,2 ha ploto eksperimentiniuose laukuose, buvo iškabinta po 150 repelento garintuvų, skirtų kenkėjams atbaidyti. Tyrimai pradėti 2026 m. birželio paskutinę savaitę, prieš pat šaltalankinės musės skraidymo pradžią.
Pirminiai rezultatai atskleidė ryškius šaltalankinės musės populiacijos gausumo skirtumus tirtuose ūkiuose. Kalvarijos savivaldybėje esančiame ūkyje liepos viduryje (kenkėjų skraidymo piko metu) kiekviena gaudyklė per savaitę vidutiniškai sugavo apytikriai po 230 šaltalankinių musių, o Alytaus rajono ūkyje – apie 90. Taigi Kalvarijos savivaldybės ūkyje kenkėjų populiacijos gausumas buvo maždaug 2,5 karto didesnis.
Didesnis kenkėjo gausumas atsispindėjo ir uogų pažeidimo mastuose. Kontroliniuose plotuose, kuriuose nebuvo taikomos jokios kenkėjų kontrolės priemonės, Kalvarijos savivaldybės ūkyje šaltalankinės musės pažeistos uogos sudarė 33,2 proc. visų tirtų uogų, o Alytaus savivaldybės ūkyje – apie 25,2 proc.
Abi išbandytos kenkėjų kontrolės strategijos gali sumažinti šaltalankinės musės pažeistų uogų dalį, lyginant kontrolinių ir eksperimentinių plotų rezultatus. Vis dėlto priemonių veiksmingumas gali priklausyti nuo pradinio kenkėjų populiacijos gausumo. Kadangi šie rezultatai yra preliminarūs, tyrimai bus tęsiami ir kitais metais, siekiant tiksliau įvertinti taikomų metodų veiksmingumą skirtingomis aplinkos sąlygomis.
Pirminis ekonominis vertinimas taip pat parodė, kad eksperimentinių plotų įrengimas taikant kenkėjų atbaidymo strategiją – naudojant repelento garintuvus – kainavo mažiau nei taikant atraktantų ir gaudyklių metodą. Tai gali būti svarbus aspektas vertinant šių priemonių praktinio taikymo galimybes ekologiniuose šaltalankių ūkiuose.
1 pav. Šaltalankinė musė Rhagoletis batava.
2 pav. Iškabintos gaudyklės su atraktantais šaltalankių ūkyje Alytaus savivaldybėje.
3 pav. Gaudyklė su maistiniu masalu (apačioje) ir feromono garintuvu (viršuje).
4 pav. Sudžiuvusios šaltalankio uogos – šaltalankinės musės pažeidimų pasekmė.
Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ įgyvendinimo taisykles






