Lapkričio 26 d. Valdovų rūmuose vykusiame tarptautiniame Agro maisto forume 2025 susitiko Lietuvos ir Europos politikai, žemės ūkio ir maisto pramonės lyderiai, Seimo nariai, savivaldybių vadovai ir ekspertai. Forume pranešimus skaitė net 60 pranešėjų, o viena iš ryškesnių diskusijų krypčių – kaip suderinti politiką, investicijas ir inovacijas, kad Lietuvos žemės ūkis kurtų didesnę pridėtinę vertę ir išliktų konkurencingas pasaulio rinkose.
Tarp renginio dalyvių – ir Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, aktyviai įsitraukęs į diskusijas apie šalies agro-maisto sektoriaus kryptį ir ateitį.
„Kalbėjome apie tai, kaip sekasi Lietuvos agro-maisto sektoriui ir kokias galimybes bei perspektyvas turime. Lietuva turi stiprią žaliavų bazę ir profesionalius perdirbėjus, tačiau vis dar daug eksportuojame žaliavų. Vadinasi, didelė pridėtinės vertės dalis sukuriama jau ne Lietuvoje“, – pabrėžė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Pasak jo, ši problema ypač ryški globalių pokyčių ir klimato krizės kontekste. Klimato kaita jau dabar keičia žemės ūkio sąlygas visame žemyne. Pietų Europos šalys susiduria su vis dažnėjančiomis sausromis ir karščio bangomis, kurios riboja jų gamybos potencialą.
„Lietuvoje situacija kol kas stabilesnė – sezonas ilgėja, o rizikos labiau valdomos. Tačiau tai nereiškia, kad neturime iššūkių“, – akcentavo dr. A. Svitojus.
Jo teigimu, Lietuvos žemės ūkio ateitis slypi ne vien produkcijos kiekiuose, o gebėjime kurti produktus, inovuoti ir bendradarbiauti: „Lietuvos žemės ūkio ateitis slypi ne gaminamos produkcijos kiekiuose, o produktų kūrime ir gamyboje, naujų technologijų diegime ir kooperacijoje.“
Dr. A. Svitojus priminė ir Europos gerąją praktiką – ypač Danijos pavyzdį, kur maisto sektorius sudaro apie 20 proc. šalies eksporto. Šie rezultatai pasiekti ne vien žemės ūkio ploto didinimu, o investicijomis į modernų perdirbimą, ingredientų gamybą, biotechnologijas ir inovacijas.
Lietuvai, pasak ŽŪR pirmininko, būtina: daugiau kooperuotis ir telkti ūkininkus bei perdirbėjus bendram tikslui, stiprinti regionus, kuriuose maisto pramonė kuria stabilias darbo vietas, daugiau gaminti galutinių produktų Lietuvoje, o ne išvežti žaliavą, nuosekliai investuoti į technologijas, maisto inovacijas, žinias ir kompetencijas, užtikrinti aiškią ir stabilią valstybės politiką visam žemės ir maisto sektoriui.
„Norint sukurti didesnę pridėtinę vertę, turėtume kooperuotis, stiprinti regionus, kuriuose maisto pramonė kuria stabilias darbo vietas, daugiau gaminti galutinių produktų Lietuvoje, investuoti į technologijas ir maisto inovacijas, nepamirštant žinių ir inovacijų. Žinoma, labai svarbi aiški ir nuosekli valstybės politika visam žemės ir maisto sektoriui. Sukuriant didesnę pridėtinę vertę pasieksime naudą ne tik žemės ūkiui, bet ir regionams bei visam šalies ekonomikos augimui“, – sakė dr. Arūnas Svitojus.
Agro maisto forumas 2025 dar kartą parodė, kad Lietuvos agro-maisto sektorius turi didelį potencialą – nuo stiprios žaliavų bazės iki vis labiau besiplečiančių inovacijų. Tačiau, kaip akcentavo ŽŪR pirmininkas, sprendimų greitis ir kryptis dabar lems, ar Lietuva išliks tik žaliavų tiekėja, ar taps aukštos pridėtinės vertės maisto kūrėja visai Europai.