Bulvių rinkos apžvalga ir iššūkiai (2025 m.)
2025 metai Europos bulvių rinkoje pasižymėjo ženkliu bulvių pertekliumi, dėl kurio smarkiai krito kainos ir kilo dideli iššūkiai visiems rinkos dalyviams, ypač augintojams.
EU-04 šalyse (pagrindinės bulvių augintojos ir perdirbėjos: Belgija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai) bulvių plotas padidėjo 7% (iki 608 000 ha; apie 40 000 ha daugiau nei 2024 m.). Bendras derliaus kiekis tikėtinai sieks 27,3 mln. tonų – tai 11% (2,65 mln. tonų) daugiau nei 2024 m. Visos ES bulvių plotai padidėjo 8%, derlius – 8,9%.
Rinkos negali absorbuoti tokio kiekio. Kainos krito iki žemiausio lygio per kelerius metus:
- Ateities sandorių kainos (Leipcigas): 2025 m. rugpjūtį smuko iki €7,50 už toną. Palyginimui, kovo mėnesį (sodinimų sezonu) kaina siekė €22–23 už toną.
- Didmeninės kainos Lenkijoje kai kurių augintojų pranešimais smuko iki €0,05–€0,07 už kilogramą, o tai kelis kartus nepadengia savikainos. Be sutarties užaugintos bulvės dažnai nukreipiamos į pigiausius kanalus: pašarus gyvuliams arba biokurą.
Europos bulvių perdirbėjai mažina perdirbimo apimtis dėl didėjančios konkurencijos iš Indijos (eksportas išaugo 35%) ir Kinijos (eksportas išaugo 75%), ribojančios Europos produktų pardavimus Azijos ir Vidurio Rytų rinkose. Eksportą į JAV stabdo 15% importo muito tarifas.
Statistinę informaciją augintojai papildė informacija apie aktualiausias sektoriaus problemas:
- Augalų apsaugos priemonių trūkumas: Uždrausti efektyvūs preparatai, o žadėti biologiniai pakaitalai dar neregistruoti. Sveikų bulvių auginimas tampa rizikingesnis ir reikalauja didesnių sąnaudų.
- Kenkėjai ir ligos: Plinta nauji ir esami kenkėjai (pvz., cikados, pernešančios virusus, spragšiai), kurių kontrolei trūksta veiksmingų priemonių.
- Klimato kaita ir aplinkosauginiai reikalavimai: Šiltos žiemos ir reikalavimas išlaikyti dirvos dangą per žiemą sudaro sąlygas ligų kenkėjams peržiemoti augalų liekanose. Tai panaikina ilgesnės sėjomainos efektą ir skatina ligų plitimą jau pavasarį.
Siekiant tvariai kontroliuoti kenkėjus ir ligas, augintojai reikalauja:
- Daugiau nebeišbraukti jokios veikliosios medžiagos iš sąrašo, kol nėra registruotas efektyvaus
- Panaikinti reikalavimus, trukdančius įgyvendinti agronomines priemones šiltėjančių žiemų sąlygomis (pvz., reguliuoti dirvos dangos/arimo reikalavimus).
- Kritiškai peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009.
- Įsteigti mokslinių tyrimų klasterius ir tinklus (nacionalinius, tarptautinius, tarpdisciplininius).
- Stiprinti bendradarbiavimą tarp chemijos pramonės, tyrimo įstaigų ir ūkininkų, sukuriant tam tinkamas paskatas (finansines, administracines) ir inovacijoms skatinti.
- Siekti daugiau sąžiningumo viešoje diskusijoje apie AAP svarbą ir naudą užtikrinant vietinį ir įperkamą bulvių derlių.
BŽŪP ir BRO supaprastinimas
Copa-Cogeca griežtai palaiko privalomų rašytinių sutarčių taikymą tarp ūkininkų ir pirkėjų, siekiant sustiprinti silpną ūkininkų derybinę poziciją ir užtikrinti sąžiningesnę sukuriamos vertės dalį maisto tiekimo grandinėje.
Reikalaujama, kad rašytinės sutartys būtų privalomos visam žemės ūkio produktų tiekimui, įtraukiant privalomus kainos skaidrumo elementus (turi būti nurodyta kaina arba aiškiai apibrėžtas jos apskaičiavimo būdas).
Tuo pačiu Copa-Cogeca pasisako už tai, kad nebūtų reikalaujama rašytinės sutarties su augintojais, kai tiekimas vykdomas per Gamintojų organizaciją (GO) arba kooperatyvą, nes kolektyvinis pardavimas yra efektyviausia priemonė derybinei galiai didinti ir sutartį pasirašo minėtos organizacijos.
Narių nuomonės išsiskyrė dėl to, ar Copa-Cogeca ne per daug koncentruojasi tik į kooperatyvų poreikius. Taip pat nesutariama dėl minimalios sandorių sumos, nuo kurios rašytinės sutartys turėtų tapti privalomos.
Daugiametė finansinė programa (DFP) 2028–2034 m.
Dar kartą buvo aptarti EK pasiūlymai dėl būsimos DFP ir BŽŪP, kuriuos EK vadina „ambicingais ambicingai Europai“.
Pagrindiniai pokyčiai:
- Naikinama dviejų ramsčių sistema. Jie sujungiami į vieną finansinį fondą po platesniu Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų (NRPP) skėčiu.
- Biudžetas žemės ūkiui sumažinamas maždaug 20%.
- Nebelieka atskiros, nuspėjamos kaimo plėtros finansavimo eilutės, o investicijos ir aplinkosaugos priemonės konkuruos dėl išteklių su tiesioginėmis išmokomis.
EK teigia, kad biudžetas pagal šią programą bus tikslingiau paskirstytas aktyviems ir atskirų kategorijų ūkininkams, kurių veikla yra orientuotą į rezultatą, valstybės narės turės didesnę laisvę taikyti išmokų mažinimą ir lubas didelėms valdoms, didės parama tokioms priemonėms kaip „Ūkininko pavadavimas“, susietoms išmokoms, atrodo kad į jas galės pretenduoti visos sunkumus patiriančios kultūros.
Augintojus neramina tai, kad, jei NRPP modelis bus priimtas, aplinkosaugos finansavimas nebeturės atskiro šaltinio, kas kelia riziką iškraipyti konkurencingumą dėl nevienodo aplinkosaugos schemų finansavimo ES šalyse.
Krizėms valdyti dabartinį Žemės ūkio rezervą pakeis „Vienybės Saugos Tinklas“ (Unity Safety Net). Šiam rezervui numatyta skirti 6,3 mlrd. eurų 2028–2034 m. laikotarpiui.
Atnaujinta informacija dėl AAP reglamento EB) Nr. 1107/2009 supaprastinimo
Copa-Cogeca žiniomis, Europos Komisija spartina biokontrolės preparatų registravimo procesus. EFSA taip pat savo ruožtu turės sutelkti resursus į biopesticidų registraciją.
Augintojai baiminasi, kad biologiniai preparatai bus ne tokie efektyvūs kaip cheminės priemonės, todėl reikalauja:
- Išsaugoti galimybę naudoti cheminius preparatus, jei biologiniai nesuveikia.
- Išsaugoti galimybę tiekti AAP rinkai išimties tvarka 120 d. laikotarpiui nepaprastosios padėties atvejais.
- Kad pagal abipusio AAP pripažinimo procedūrą preparatai būtų pripažįstami visose ES šalyse, jei užregistruoti bent vienoje (kenkėjai visur tie patys), ir iš naujo perskirstyti šalis pagal zonas.
Darbo grupės pirmininkas paragino augintojus šią poziciją perduoti savo vyriausybėms, nuolat informuoti apie mažėjančius bulvių ir kitus pasėlius ar gamybos atsisakymą, informaciją paremiant statistika ir nuotraukomis.
Informaciją parengė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė