Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje aptarti svarbūs šalies žemės ūkio sektoriui klausimai. Posėdyje dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Andžej Kulevičius ir direktorius Sigitas Dimaitis.
Aptarti strateginiai planavimo klausimai
Darbo grupės nariams pristatytas Nacionalinis pažangos planas (NPP) 2028–2034 m. rengimo procesas, inicijuotas Vyriausybės kanceliarijos. Šis planas pakeis šiuo metu galiojantį 2021–2030 m. dokumentą ir taps pagrindiniu įrankiu įgyvendinant valstybės ilgalaikę viziją „Lietuva 2050“.
Pabrėžta, kad rengiant naująjį planą siekiama aktyvaus institucinių ir socialinių partnerių įsitraukimo, kad būtų tinkamai suformuluoti nacionaliniai prioritetai ir pasiektas proveržis svarbiausiose srityse. Taip pat akcentuota, jog naujasis planas bus orientuotas į konkrečius rezultatus, o ne vien į procesų valdymą.
NPP rengimas tiesiogiai derinamas su būsima Europos Sąjungos daugiamete finansine programa. Lietuva siekia maksimaliai suderinti prioritetus su ES finansavimo kryptimis, kad būtų pritrauktos investicijos energetinės nepriklausomybės stiprinimui, skaitmeninei transformacijai ir gynybai. Šiame kontekste žemės ūkio sektorius vis labiau vertinamas ne tik kaip žaliavų gamintojas, bet ir kaip svarbi nacionalinio saugumo, ekologinės pusiausvyros bei bioekonomikos dalis.
Grūdų augintojų problemos – tarp prioritetinių klausimų
Posėdyje daug dėmesio skirta grūdų augintojų problemoms dėl atsiskaitymo už produkciją. Diskusijose išryškėjo esamas galios disbalansas tarp ūkininkų ir stambių supirkėjų.
Ūkininkai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, nes po derliaus nuėmimo būtina greitai atsiskaityti už sėklas, trąšas, kurą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Nors galiojantys teisės aktai numato, kad 50 proc. sumos turi būti sumokėta per 30 dienų nuo produkcijos pristatymo, o likusi dalis – per dar 30 dienų, praktikoje šių terminų dažnai nesilaikoma.
Be to, ūkininkų gaunamos pajamos priklauso nuo produkcijos kokybės vertinimo supirkimo vietose, o galutinį pelningumą mažina ir papildomos išlaidos – džiovinimo mokesčiai bei transportavimo kaštai. Darbo grupėje svarstyti įvairūs sprendimo būdai, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir sąžiningesnes atsiskaitymo sąlygas visoms grandims.
Salmoneliozės programos įgyvendinimo eiga
Posėdžio metu taip pat pristatyta informacija apie salmoneliozės kontrolės programos įgyvendinimo progresą. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo parengiamuosius darbus, kad vakcinavimo programa galėtų startuoti jau kitais metais.
Planuojama, kad ši programa bus finansuojama tiek Europos Sąjungos, tiek valstybės biudžeto lėšomis, o jos įgyvendinimas prisidės prie gyvūnų sveikatos gerinimo ir maisto saugos užtikrinimo.