Copa-Cogeca pateikė savo poziciją dėl būsimos Europos Sąjungos gyvulininkystės strategijos, pabrėždama, kad ji rengiama itin svarbiu laikotarpiu visam sektoriui. 2024 m. kovo 13 d. Europos Komisija pradėjo viešą konsultaciją, kurios metu buvo siekiama surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones – konsultacija baigėsi balandžio 10 d.
Pasak Copa-Cogeca, būsima strategija turi sukurti nuoseklią ir pažangią sistemą, kuri vienu metu užtikrintų ekonominį ūkių gyvybingumą, aplinkos tvarumą ir socialinį legitimumą. Gyvulininkystė išlieka kertinė Europos žemės ūkio šaka – ji svarbi ne tik maisto gamybai ir saugumui, bet ir kaimo užimtumui, regionų gyvybingumui, mitybos kokybei bei žiedinės ekonomikos vystymui.
Gyvulininkystė – daugiau nei gamyba
Dokumente pabrėžiama, kad gyvulininkystės nereikėtų vertinti vien tik per aplinkosaugos tikslų prizmę. Tai kompleksinė veikla, glaudžiai susijusi su augalininkyste, efektyviu išteklių panaudojimu ir dirvožemio derlingumo palaikymu. Gyvulininkystės sistemos Europoje yra labai įvairios – nuo intensyvių ūkių iki ganyklinių modelių, todėl vienodas reguliavimas visiems būtų netinkamas.
Didelis dėmesys skiriamas ir inovacijoms – tikslesniam šėrimui, skaitmeniniams sprendimams, automatizacijai, biometano gamybai bei pažangiam mėšlo tvarkymui. Tačiau šių sprendimų plėtra tiesiogiai priklauso nuo aiškios ir stabilios reguliacinės aplinkos, paprastesnių administracinių procedūrų bei prieinamo finansavimo.
Investicijos ir konkurencingumas – kritiniai veiksniai
Šiuo metu ūkininkai susiduria su dideliu reguliaciniu spaudimu, lėtu projektų įgyvendinimu, sudėtingais leidimų procesais ir neapibrėžtomis rinkos sąlygomis. Tai stabdo modernizaciją ir mažina sektoriaus konkurencingumą. Copa-Cogeca akcentuoja, kad būtina atkurti pasitikėjimą investicijomis ir užtikrinti ilgalaikį teisinį stabilumą.
Svarbi ir sąžininga konkurencija tarptautinėje prekyboje – į ES importuojami produktai turi atitikti tokius pačius standartus kaip ir Europos ūkininkų produkcija. Taip pat būtina stiprinti eksportą, kuris leidžia efektyviai panaudoti visą gyvulininkystės produkciją ir didinti sektoriaus tvarumą.
Tvarumas per efektyvumą, o ne mažinimą
Dokumente pabrėžiama, kad gyvulininkystės tvarumas neturėtų būti siejamas vien tik su gamybos mažinimu. Kur kas svarbiau – didinti efektyvumą ir konkurencingumą, skatinti žiedinę ekonomiką, investuoti į inovacijas, didinti DI technologijos panaudojimo galimybes ir pritaikymą ir išnaudoti visą sektoriaus potencialą, įskaitant šalutinius produktus.
Ypatingas dėmesys skiriamas biodujų gamybos plėtrai, kuri leidžia sujungti energijos gamybą su maistinių medžiagų ciklu, bei regionams, kurie gali tapti inovacijų centrais.
Gyvūnų sveikata ir mokslas – strategijos pagrindas
Gyvūnų sveikata įvardijama kaip vienas pagrindinių sektoriaus atsparumo veiksnių. Siūloma stiprinti prevenciją, ankstyvą ligų nustatymą, vakcinaciją ir biosaugą, ypatingai atkreipiant dėmesį mažinti antibiotikų panaudojimą gyvulininkystės sektoriuje, o mokslinius tyrimus orientuoti į praktiškai pritaikomus sprendimus ūkiuose.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) vadovas dr. Edvardas Gedgaudas akcentuoja, kad ši strategija turi būti realistiška ir orientuota į ūkininkų poreikius: „Gyvulininkystė yra neatsiejama Lietuvos ir visos Europos žemės ūkio dalis – ji užtikrina maisto gamybą, palaiko kaimo gyvybingumą ir svariai prisideda prie ekonomikos. Todėl labai svarbu, kad būsima ES strategija būtų subalansuota – ne tik kelianti aplinkosauginius tikslus, bet ir sudaranti sąlygas ūkiams išlikti konkurencingiems, investuoti ir modernizuotis, kad išlaikyti ekonominį ir socialinį gyvybingumą. Tik tokiu keliu galime pasiekti tikrą tvarumą.“
Copa-Cogeca pozicija aiškiai parodo, kad būsima ES gyvulininkystės strategija turi būti ne ribojanti, o stiprinanti – grindžiama dialogu, mokslo pažanga ir praktiniais sprendimais ūkinėmis sąlygomis. Tik suderinus ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius tikslus bus galima užtikrinti gyvybingą, atsparų ir konkurencingą Europos gyvulininkystės sektorių ateityje.