Europos Komisija spalio 10 d. priėmė pasiūlymą skirti beveik 50 mln. eurų iš žemės ūkio rezervo, siekiant paremti vaisių, riešutų ir daržovių augintojus Bulgarijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Pastaruoju metu šių valstybių ūkininkai patyrė didelės žalos dėl nepalankių klimato sąlygų.
Po valstybių narių pritarimo Komisijos pasiūlymas numato paskirstyti:
-
7,4 mln. eurų – Bulgarijai,
-
10,8 mln. eurų – Vengrijai,
-
4,2 mln. eurų – Latvijai,
-
1,1 mln. eurų – Lietuvai,
-
14,8 mln. eurų – Lenkijai,
-
11,5 mln. eurų – Rumunijai.
Šios šalys gali papildyti šią ES paramą iki 200 % nacionalinėmis lėšomis.
Visose šešiose valstybėse narėse vėlyvos šalnos, o kai kuriais atvejais – ir kruša ar smarkus lietus, sunaikino didelę dalį vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų derliaus.
Klimato iššūkiai įvairiose šalyse
-
Bulgarijoje 2025 m. pavasarį buvo neįprasti orai: šiltas vasaris paskatino ankstyvą vaismedžių žydėjimą, tačiau po to kovą ir balandį atėjęs šaltis bei šalnos smarkiai pakenkė daugeliui kultūrų, ypač migdolams, obuoliams, abrikosams, vyšnioms, persikams, kriaušėms, slyvoms ir graikiniams riešutams.
-
Latvijoje šiltą balandžio mėnesį pakeitė šalnos ir stiprūs lietūs, sunaikinę vaismedžius, uogas, daržoves bei sėklines kultūras, tokias kaip žirniai, moliūgai ir linai.
-
Lietuvoje panaši situacija – ankstyva šiluma paskatino spartesnį augalų augimą, tačiau vėlesnės šalnos balandžio ir gegužės mėnesiais stipriai pakenkė obuoliams, serbentams, uogoms, vyšnioms, kriaušėms ir slyvoms.
-
Vengrijoje šalnos balandžio ir gegužės mėnesiais paveikė beveik visą šalį, padarydamos žalos obuoliams, abrikosams, vyšnioms, persikams, kriaušėms ir svarainiams.
-
Lenkijoje užsitęsusios šalnos balandžio–gegužės mėnesiais ir vėliau smogusios krušos pakenkė uogų, serbentų, rūgščiųjų vyšnių ir agurkų derliui.
-
Rumunijoje vėlyvos šalnos užšaldė pumpurus ir žiedus, sukeldamos didelius nuostolius vaisių sektoriuje.
Greita pagalba – veiksmingos priemonės
Kad ši išimtinė priemonė būtų efektyvi, svarbu, jog paramos gavėjai kuo greičiau gautų finansinę pagalbą.
Mokėjimai ūkininkams Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje turi būti atlikti iki 2026 m. balandžio 30 d.
***
Pagal dabartinę Bendrąją žemės ūkio politiką (2023–2027 m.), žemės ūkio rezerve kasmet numatyta ne mažiau kaip 450 mln. eurų, siekiant padėti ūkininkams susidoroti su rinkos sutrikimais ar išskirtiniais įvykiais, turinčiais įtakos gamybai ar paskirstymui.
Atsižvelgiant į vis dažnėjančius nepalankių klimato reiškinių atvejus, Komisija pabrėžė būtinybę stiprinti rizikos valdymo priemones ir skatinti platesnį jų taikymą visoje ES, kartu imantis proaktyvių veiksmų klimato iššūkių priežastims mažinti ir ūkių atsparumui didinti vidutiniu laikotarpiu.
Pagal naujausius Komisijos siūlymus dėl supaprastinimo, krizės atvejais pagal nacionalinius BŽŪP strateginius planus galės būti mokamos naujos paramos išmokos ūkininkams, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.
Komisija, rengdama naujos BŽŪP (2028–2034 m.) pasiūlymus, planuoja padvigubinti krizės rezervą, kad sustiprintų Europos ūkininkų ir agro-maisto sektoriaus atsparumą rinkos svyravimams bei nepalankiems įvykiams.
***
„Vis dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs orų reiškiniai – šį kartą paveikę šešių valstybių narių ūkininkus – dar kartą parodo, kokiomis nepastoviomis ir nenuspėjamomis sąlygomis dirba žemdirbiai. Šiandien skiriama parama atneš bent šiek tiek palengvėjimo tiems ūkininkams, kurie šiemet neteko savo derliaus ir pajamų. Dabar kaip niekad svarbu ne tik mažinti klimato kaitos poveikį, bet ir prie jo prisitaikyti. Šią savaitę lankiausi Bulgarijoje ir Rumunijoje, kur apžiūrėjau drėkinimo projektus, padedančius ūkininkams kovoti su pasikartojančiomis sausromis. Šiuo metu galiojanti BŽŪP taip pat numato krizių ir rizikos valdymo priemones, kurios bus dar labiau sustiprintos naujojoje BŽŪP. Dabar kaip niekad svarbu mąstyti ir veikti kartu, siekiant tvarių sprendimų,“ – pažymėjo Christophe Hansen, žemės ūkio ir maisto komisaras.