Šių metų liepos 25 d. dėl afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) protrūkio mažame, iki 10 kiaulių laikančiame ūkyje į 10 km priežiūros zoną pateko du stambūs kiaulininkystės ūkiai – UAB „Litpirma“ Šiaulėnuose Radviliškio r. ir UAB „Idavang“ Kelmės r. padalinys, kasmet realizuojantys skersti ir penėti dešimtis tūkstančių kiaulių.
Liepos 29 ir 31 d. Joniškio rajone užfiksuoti dar du protrūkiai smulkiame ūkyje, dėl kurių priežiūros zonoje atsidūrė dar vienas stambus kiaulininkystės ūkis, realizuojantis 100 tūkst. kiaulių per metus.
Pagal galiojančius teisės aktus tokie ūkiai automatiškai uždaromi mažiausiai 30 dienų – draudžiama realizuoti kiaules. Tai sukelia virtinę besisumuojančių problemų:
- kiaulės ir toliau gimsta, o gardai perpildomi, kyla gyvūnų gerovės rizikos;
- ūkiams nutrūksta pajamų srautas, trūksta lėšų pašarams ir atlyginimams;
- realizacinį svorį pasiekusios kiaulės perauga (vietoje 115 kg iki 150/170 kg) , tampa per riebios ir nepaklausios;
- nėra realios galimybės parduoti peraugusias kiaules terminiam apdorojimui, o kompensacijų mechanizmas neveikia;
- trečioje AKM zonoje kiaulių mėsa iki metų draudžiama eksportui į ES šalis, dėl to skerdyklos atsisako supirkti, supirkimo kaina krenta, o ūkiai skaičiuoja šimtus tūkstančių eurų nuostolių.
Situaciją dar labiau apsunkino rugpjūčio 21 d. pakartotinai užfiksuotas AKM protrūkis smulkiame ūkyje. Tai reiškia, kad Kelmės ir Radviliškio rajonų kiaulininkystės ūkiai zonoje turės išbūti uždaryti dar papildomai 30 dienų – viso 55 dienas – be jokios garantijos, kad šis laikotarpis nebus dar kartą pratęstas. Dėl to problemos tik gilėja.
Mūsų inicijuoti susitikimai su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kol kas nevaisingi. Institucijų siūlomos priemonės – fragmentiškos, nepadedančios spręsti problemos iš esmės. Pasigendame operatyvių sprendimų Vyriausybės formavimo kontekste – vietoje jų girdime tik pažadus ir svarstymus.
Praeityje tokiais atvejais valstybės institucijos jau buvo sukūrusios veiksmingas paramos schemas, kurios šiandien nėra taikomos. Praėjusią savaitę vykusiame pasitarime ŽŪM nutarė AKM zonose išskersti 430 biosaugos požiūriu rizikingiausių kiaulių ir kompensuoti jų vertę, tačiau sprendimas taip ir nepradėtas įgyvendinti, o ŽŪM ir VMVT neranda bendrų sprendimų.
Tuo pat metu Estijoje ir Latvijoje AKM protrūkiai taip pat plinta. Dėl aukštos lauko temperatūros sezonas ligų plitimui ypač palankus, o garantijų, kad protrūkiai Lietuvoje nesikartos, nėra.
Kol Vyriausybėje triukšmingai dalinamasi postais, Vyriausybės programoje deklaruotas siekis didinti apsirūpinimą lietuviška produkcija realybėje virsta priešingybe – gamintojai paliekami beviltiškoje situacijoje.
Kiaulininkystės sektorius šiandien prašo ne ilgų svarstymų posėdžiuose, užuojautų ar pažadų, o konkrečių, greitų ir veiksmingų sprendimų.
Rugsėjo 4 d. organizuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus:
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vicepirmininkas, UAB ,,Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius
UAB ,,Litpirma“ atstovė Rūta Nissen
