Ūkininkavimo ateitis neatsiejama nuo mokslinių tyrimų, inovacijų ir gebėjimų stiprinimo žemės ūkio bei maisto sektoriuje. Šią kryptį aiškiai įvardija Europos Komisija dokumente „Žemės ūkio ateitis yra čia“, kuriame pabrėžiama skaitmeninių technologijų svarba ir bendradarbiavimo tarp ūkininkų, žemės ūkio technikos gamintojų, kooperatyvų bei kitų suinteresuotų šalių būtinybė.
Lietuvoje šioje srityje dar yra daug neišnaudoto potencialo – šiuo metu kooperuoti yra tik apie 12 proc. ūkininkų. Ekspertai pabrėžia, kad skaitmenizacija galėtų tapti esminiu impulsu skatinti bendradarbiavimą, optimizuojant žmogiškuosius, technologinius ir technikos išteklius.
Pasak Inos Kalėdienės, Žemės ūkio rūmų Projektų valdymo skyriaus vedėjos, skaitmeninės platformos gali tapti tiltu tarp ūkių ir mokslo pažangos.
„Skaitmeninė kooperacija suteikia galimybę ūkininkams ne tik dalintis duomenimis, bet ir kartu priimti sprendimus, paremtus realaus laiko informacija. Tai stiprina pasitikėjimą, didina efektyvumą ir leidžia tvariai planuoti veiklą“, – teigia I. Kalėdienė.
Parodomųjų bandymų inovatyvumas ir nauda
Projektas numato įrengti parodomuosius bandymus 10 šalies ūkių, kuriuose bus demonstruojamas globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) duomenų apskaitos įrankis ir integruota skaitmeninė platforma. Sistema leis standartizuoti dirvožemio, pasėlių, meteorologinius ir kitus duomenis bei pritaikyti juos kolektyviniam sprendimų priėmimui.
Parodomųjų bandymų esmė – parodyti, kad sistemingas duomenų rinkimas ir kooperacijos principų taikymas leidžia pasiekti efektyvesnį, ekonomiškai naudingesnį ir aplinkai draugiškesnį ūkininkavimą. Platformoje bus įdiegti lyginamieji rodikliai, leidžiantys ūkiams vertinti savo rezultatus pagal našumo, sąnaudų ir pelningumo kriterijus, remiantis panašių ūkių duomenimis.
Taip pat bus integruoti IoT jutikliai traktoriuose ir padarguose, leidžiantys realiu laiku stebėti moto valandas, kuro sunaudojimą, darbų efektyvumą. Surinkti duomenys bus analizuojami ir pateikiami kaip vizualios ataskaitos bei personalizuotos rekomendacijos.
Moksliniai tyrimai patvirtina krypties teisingumą
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad skaitmeninės platformos gali radikaliai keisti konkurencinę aplinką ir sudaryti prieigą prie vertingų vartotojų generuojamų duomenų. IoT, dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų analizės, debesų kompiuterijos ir nuotolinio stebėjimo technologijos jau dabar leidžia optimizuoti gamybą, mažinti vandens bei energijos sąnaudas ir mažinti poveikį aplinkai.
„Technologijos šiandien keičia tradicinį ūkininkavimą. Tačiau tam, kad jos būtų išnaudotos, reikia ne tik įrankių, bet ir bendruomenės. Skaitmeninė platforma suteiks ūkininkams erdvę jungtis, dalintis patirtimi ir kartu ieškoti efektyviausių sprendimų“, – pabrėžia I. Kalėdienė.
Parodomųjų bandymų įgyvendinimas
Projektas numato:
-
10 ūkių skaitmenizavimą, diegiant GPS ir IoT jutiklius;
-
duomenų apie dirvožemį, pasėlius, meteorologines sąlygas integravimą į vieningą platformą;
-
realaus laiko duomenų stebėseną ir analizę;
-
ūkininkų bendradarbiavimo testavimą per platformą;
-
ekonominių, agronominių ir organizacinių rodiklių analizę;
-
rekomendacijų rengimą ir rezultatų sklaidą seminaruose bei lauko dienose.
Ūkiai bus suskirstyti į penkias pasidalijimo patirtimi grupes, siekiant skatinti kolektyvinį mokymąsi ir bendrų sprendimų priėmimą.
Laukiami rezultatai
Projekto rezultatai bus vertinami pagal tokius rodiklius kaip produkcijos savikaina (EUR/t), pasėlių derlingumas (kg/ha), darbo našumas (ha/moto val.). Tikimasi, kad skaitmeninių sprendimų integracija leis sumažinti gamybos kaštus, padidinti našumą ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo bei gamtos išteklių tausojimo.
Skaitmeninė transformacija žemės ūkyje – tai ne tik technologinis atnaujinimas. Tai naujas bendradarbiavimo modelis, leidžiantis ūkininkams tapti stipresniais, konkurencingesniais ir tvaresniais. Jei ši kryptis bus nuosekliai plėtojama, Lietuvos žemės ūkis gali tapti pavyzdžiu, kaip inovacijos ir kooperacija kuria ilgalaikę vertę tiek ūkininkams, tiek visuomenei.
Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“.
