Copa-Cogeca, atstovaujanti Europos ūkininkams ir kooperatyvams, pateikė savo poziciją Europos Komisija vykdomoje viešojoje konsultacijoje dėl naujo ES klimato atsparumo (resilience) politikos pagrindo. Dokumentas siunčia aiškią žinią – be realių sprendimų ūkiuose klimato politika liks tik deklaracijų lygmenyje.
Klimato krizė – jau dabartis, o ne ateitis
Organizacija pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis jau šiandien tiesiogiai veikia žemės ūkį: dažnėja sausros, potvyniai, dirvožemio degradacija, karščio bangos, plinta ligos ir kenkėjai. Tai ne prognozės, o kasdienė ūkininkų realybė visoje Europoje.
Didžiausia spraga – prisitaikymas
Copa-Cogeca aiškiai įvardija esminę problemą: ES politika per daug orientuota į emisijų mažinimą, tačiau per mažai dėmesio skiria prisitaikymui.
Praktikoje adaptacija reiškia gebėjimą: numatyti rizikas, laiku priimti sprendimus, atsigauti po krizių, naudotis ankstyvo perspėjimo sistemomis.
Be šių elementų ūkininkai priversti reaguoti į krizes, o ne jas valdyti.
Ūkininkai – ir pažeidžiami, ir strateginiai
Dokumente siūloma oficialiai pripažinti ūkininkus ir miškininkus kaip dvigubą grupę – tiek pažeidžiamą, tiek strategiškai svarbią. Jie ne tik patiria didžiausią klimato poveikį, bet ir užtikrina maisto saugumą, valdo kraštovaizdį bei gali kurti atsparumą vietos lygmeniu.
Todėl krizės metu jiems turėtų būti suteikiama prioritetinė prieiga prie finansavimo ir vandens išteklių.
Konkretūs iššūkiai ūkiuose
Poveikis jau akivaizdus: augalininkystėje mažėja derlius ir blogėja produkcijos kokybė; gyvulininkystėje didėja šilumos stresas, mažėja produktyvumas, auga mirtingumas; vis dažniau susiduriama su paradoksu – vienu metu trūksta ir perteklinis vanduo.
Todėl akcentuojamas dvigubas vandens valdymas: kaupti, kai trūksta, ir efektyviai šalinti, kai jo per daug.
Sistema neveikia taip, kaip turėtų
Copa-Cogeca kritikuoja ne technologijų trūkumą, o pačią sistemą. Didžiausios kliūtys: brangus finansavimas ir neveikiantys draudimo mechanizmai; fragmentuota ir nevienoda klimato duomenų sistema; sudėtingas ir dažnai prieštaringas reguliavimas; praktiniai įgyvendinimo sunkumai ūkiuose.
Kai kuriais atvejais net aplinkosaugos teisės aktai gali riboti prisitaikymo projektus.
Sprendimai turi būti vietiniai
Dokumente akcentuojamas subsidiarumo principas – sprendimai turi būti priimami arčiau ūkių. Vienas modelis visai Europai neveiks, nes klimato poveikis skirtinguose regionuose yra nevienodas.
Siūloma aiški schema: ES nustato bendrą kryptį, valstybės ir regionai įgyvendina sprendimus pagal savo realybę.
Trys būtinos sąlygos
Copa-Cogeca išskiria tris pagrindinius elementus, be kurių sistema neveiks:
- žinios (technologijos, konsultavimas, skaitmeniniai sprendimai),
- priemonės (finansai, infrastruktūra),
- politinis nuoseklumas (suderinta klimato, žemės ūkio ir aplinkos politika).
Jei bent vienas iš šių elementų neveikia – neveikia visa sistema.
Finansai – silpniausia grandis
Organizacija ypač akcentuoja finansavimo trūkumą: draudimas brangsta, išmokos nepadengia nuostolių, o investicijų nepakanka.
Siūloma didinti ES ir nacionalinių fondų apimtis, sudaryti lankstesnes valstybės pagalbos sąlygas ir investuoti į infrastruktūrą – drėkinimą, vandens saugojimą, ūkių modernizavimą.
Nuo deklaracijų prie veiksmų
Galutinė žinutė aiški: problema nėra tikslų trūkumas – problema yra jų įgyvendinimas.
Reikalingos realios investicijos, veikiančios sistemos ir praktiniai sprendimai ūkiuose.
Kaip pabrėžia Copa-Cogeca, „atsparumas turi būti kuriamas ūkyje, o ne dokumentuose“.
Platesnė reikšmė
Ši pozicija – tai ne tik techninis pasiūlymų rinkinys, bet ir aiškus politinis signalas ES institucijoms: būtina mažinti biurokratiją, didinti finansavimą ir suteikti daugiau lankstumo.
Tai taip pat bandymas keisti naratyvą – nuo vien tik emisijų mažinimo prie realios pagalbos ūkininkams prisitaikyti prie klimato krizės.be finansų, lankstumo ir vietinių sprendimų Europos klimato politika žemės ūkyje neveiks.

