Pastaruoju metu trąšų kainos vėl tampa viena aktualiausių temų žemės ūkyje. Po laikino stabilizavimosi, sekusio po 2022–2023 m. kainų šoko, 2025–2026 m. stebimas naujas kainų augimo etapas, kurį lemia pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism arba CBAM) ir energetinių išteklių brangimas kurį įtakojo šalta žiema, o vėliau geopolitinė įtampa.
Kainų dinamika: stabilizacija buvo laikina
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, trąšų kainos išlieka aukštesniame lygyje nei prieš krizę. Ypač tai matyti azotinių trąšų segmente, kuris tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų kainų – Europos Sąjungoje jos išaugo nuo maždaug 25 Eur/MWh iki 60 Eur/MWh.
Energetikos rinkų svyravimai, geopolitiniai procesai ir importo praradimas lemia ne tik kainų augimą, bet ir tiekimo neapibrėžtumą. Rinkoje veikia ir lūkesčių faktorius – kainos kyla ir dėl didėjančios paklausos, kuri formuojasi dėl baimės, kad trąšų kainos dar didės arba visai nebus jų pasiūlos.
CBAM: keičia rinką
Nuo 2026 m. sausio 1 d. CBAM pradėtas taikyti pilna apimtimi, todėl importuojamoms trąšoms jau taikomas anglies dioksido kainos koregavimas. Nors šios priemonės tikslas – mažinti ŠESD emisijas ir užkirsti kelią „anglies nutekėjimui“, tačiau praktinis jos įgyvendinimas kelia rimtų iššūkių žemės ūkio sektoriui. Dėl pradėto taikyti CBAM 2026 m. sausį ES azoto trąšų importas sumažėjo daugiau kaip 80 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai jau daro tiesioginį poveikį rinkai – vidaus kainos 2026 m. pradžioje buvo apie 25 proc. didesnės nei 2024 m. vidurkis.
Ūkininkai atsiduria sudėtingoje situacijoje: trąšas perka brangioje, reguliuojamoje ES rinkoje, o produkciją parduoda globalioje rinkoje, kur kainos nėra apsaugotos.
„Jeigu taikome tokius mechanizmus kaip CBAM, turime kalbėti ir apie kompensacinius instrumentus. Priešingu atveju ūkininkai patiria konkurencinį disbalansą. Kovo 18 d. Seimo Kaimo reikalų komitete jau inicijuota diskusija dėl CBAM taikymo peržiūros, siekiant apsaugoti ūkininkų konkurencingumą ir išvengti papildomo sąnaudų augimo“, – pabrėžia A. Kulevičius.
Nuotraukoje: ŽŪR vicepirmininkas Andžej Kulevičius
Įtaka ūkininkų sąnaudoms ir maisto kainoms
Trąšos sudaro iki trečdalio ūkių sąnaudų, todėl jų brangimas tiesiogiai veikia visą maisto gamybos grandinę.
Didėjant sąnaudoms: brangsta grūdų auginimo savikaina, kyla pašarų kainos, didėja gyvulininkystės produkcijos savikaina, ilgainiui auga maisto kainos vartotojams.
„Trąšų kainų augimas šiandien yra vienas pagrindinių veiksnių, didinančių ūkininkų gamybos savikainą. Jei nebus sprendimų, tai neišvengiamai atsispindės ir maisto kainose“, – sako A. Kulevičius.
Ką turėtų daryti ūkininkai?
Šiandien ūkininkams svarbu aktyviai dalyvauti Lietuvos ir ES diskusijose dėl CBAM atšaukimo, o kol susireguliuos trąšų rinka ir kaina, ūkininkams svarbu nepamiršti prisitaikyti prie pokyčių optimizuojant gamybos išlaidas:
- rinktis regionui tinkamas ir ekonomiškai pagrįstas kultūras;
- optimizuoti sąnaudas ir vertinti sprendimų ekonominę naudą;
- tiksliai planuoti tręšimą, remiantis dirvožemio tyrimais;
- pradėti ūkininkauti ekologiškai;
- didinti tarpinių augalų plotus ir gerinti dirvožemio struktūrą;
- investuoti į inovacijas ir tikslųjį ūkininkavimą;
- stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją.
Pasak A. Kulevičiaus, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas dirvožemio būklei. „Ūkininkai turėtų daugiau dėmesio skirti dirvožemio gerinimui – kalkinimui, tarpiniams augalams, tinkamam kultūrų pasirinkimui, galimai perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo. Kalkinimas, kuris reikalingas maždaug kas penkerius metus, padeda pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir didina tręšimo efektyvumą“, – pabrėžia jis.
Dirvožemio būklė – kritinis veiksnys, lemiantis trąšų efektyvumą
Analizuojant situaciją Lietuvoje, itin svarbus tampa dirvožemio rūgštingumo klausimas.
Remiantis pateiktais duomenimis:
- net 26,6 proc. Lietuvos dirvožemių yra rūgštūs (pH ≤ 5,5);
- net 42 proc. dirvožemių pH nesiekia optimalaus lygio (pH < 6,1);
- kai kuriuose regionuose rūgščių dirvožemių dalis viršija 50–70 proc. (pvz., Varėnos – apie 70,5 proc., Šilutės – 70,5 proc., Šalčininkų – daugiau nei 50 proc.).
Didžiausios problemos koncentruojasi Pietryčių ir Vakarų Lietuvoje. Rūgščiuose dirvožemiuose trąšos tampa mažai efektyvios: esant pH ≤ 5 augalai pasisavina tik apie 53 % azoto, 34 % fosforo ir 52 % kalio; esant optimaliam pH (6,5–7) pasisavinimas siekia iki 100 %.
Tai reiškia, kad dalis brangių trąšų paprasčiausiai neįsisavinama.
„Paradoksas akivaizdus – trąšos brangsta, tačiau dėl prastos dirvožemio būklės dalis jų paprasčiausiai neveikia. Kol nespręsime dirvožemio problemų, kalbos apie didesnes tręšimo normas neturi prasmės“, – pabrėžia A. Kulevičius.
Valstybės vaidmuo – būtinas
Ekspertai pabrėžia, kad vien ūkininkų pastangų nepakaks – būtini ir valstybės sprendimai:
- finansinės priemonės ūkininkams;
- parama dirvožemio tyrimams ir kalkinimui;
- investicijų skatinimas į tvarias technologijas;
- aktyvus dalyvavimas ES diskusijose dėl CBAM ir trąšų rinkos;
- rizikos valdymo priemonių stiprinimas.
„Manome, kad valstybė galėtų numatyti paramos priemones dirvožemio tyrimams ir kalkinimui. Tai investicija ne tik į ūkių efektyvumą, bet ir į ilgalaikį dirvožemio tvarumą“, – akcentuoja A. Kulevičius.
CBAM tikslai – klimato apsauga ir sąžininga konkurencija – yra suprantami, tačiau jų įgyvendinimas turi būti subalansuotas.
„Mes palaikome klimato tikslus, tačiau reikalaujame atsakingo įgyvendinimo. Europos žemės ūkis turi išlikti konkurencingas ir pajėgus užtikrinti maisto saugumą 500 milijonų europiečių“, – pabrėžia ŽŪR vicepirmininkas Andžej Kulevičius.