ES žemės ūkio maisto produktų prekyba 2025 m. gegužę

2025 m. gegužės mėnesį Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio maisto produktų prekyba išliko stabili. Nors bendra eksportuojamų produktų vertė šiek tiek sumažėjo lyginant su balandžio mėnesiu, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, fiksuotas nedidelis augimas. Didžiausią teigiamą įtaką turėjo aukštos kakavos ir kavos kainos, kurios reikšmingai padidino šių produktų eksporto vertę.

Eksporto tendencijos: augimas strateginiuose sektoriuose

Gegužės mėnesį ypatingai išsiskyrė kakavos, kavos ir prieskonių sektoriai, kuriuose užfiksuotas reikšmingas eksporto vertės augimas. Teigiamą dinamiką rodė ir pieno produktų bei saldumynų eksportas.

Vis dėlto ne visi segmentai išlaikė augimo tendenciją – grūdų bei alyvuogių aliejaus eksportas sumažėjo, tam įtakos turėjo tiek kainų, tiek apimčių svyravimai.

Importo augimą lėmė brangstančios žaliavos

ES žemės ūkio maisto produktų importas gegužės mėnesį augo, daugiausia dėl aukštų kakavos ir kavos produktų kainų. Svarbiausios ES importo partnerės šį mėnesį buvo Jungtinė Karalystė, JAV ir Šveicarija.

  • Brazilija išliko pagrindiniu importo šaltiniu – šalis sudarė net 9 % visos importo vertės, siekiančios 7,5 mlrd. eurų. Importo augimas iš Brazilijos sudarė +591 mln. eurų (+9%), daugiausia dėl išaugusių kavos kainų.
  • Jungtinė Karalystė užėmė antrąją vietą su 8 % visos importo vertės (6,5 mlrd. eurų), o augimas siekė +336 mln. eurų (+5%).
  • JAV atsidūrė trečioje vietoje, sudarydamos 7 % importo (878 mln. eurų, +17%). Šį augimą lėmė didesnis kukurūzų, riešutų ir spiritinių gėrimų importas, nors sojų importas sumažėjo.

Kitos svarbios importo kryptys:

  • Dramblio Kaulo Krantas: importo vertė padidėjo iki 1,8 mlrd. eurų (+68%) dėl itin aukštų kakavos kainų.
  • Kanada: augimas siekė +933 mln. eurų (+93%), daugiausia dėl didesnio grūdų ir rapsų kiekio.
  • Kinija: importo vertė padidėjo +868 mln. eurų (+24%), daugiausia dėl nevalgomųjų produktų, tokių kaip riebalų rūgštys ir vaškai.
  • Australija: importas augo net +790 mln. eurų (+111%), tačiau rapsų importas vis dar nepasiekė 2023 m. lygio.

Mažėjantis importas iš Ukrainos ir Rusijos

  • Ukrainos importas sumažėjo -687 mln. eurų (-12%), daugiausia dėl mažesnių grūdų ir rapsų apimčių.
  • Rusijos importas smuko net -480 mln. eurų (-74%), tam įtakos turėjo aliejinių sėklų, margarino, kitų aliejų bei grūdų kainų kritimas.

Kiti svarbūs pokyčiai:

  • Vaisių ir riešutų importo vertė augo +1,8 mlrd. eurų (+18%), pagrindinė priežastis – +15 % padidėjusios kainos.
  • Nevalgomųjų produktų importas padidėjo +588 mln. eurų (+15%), taip pat dėl kainų kilimo.
  • Alyvuogių ir alyvuogių aliejaus importas sumažėjo -378 mln. eurų (-41%), daugiausia dėl kainų kritimo ir mažesnių importo apimčių.
  • Cukraus ir izogliukozės importas sumažėjo -347 mln. eurų (-39%), didžiausią įtaką tam turėjo -32 % sumažėjusi apimtis.

Šie duomenys atskleidžia, kaip pasaulinės žaliavų kainos ir pasiūlos grandinių pokyčiai veikia ES žemės ūkio maisto prekybos dinamiką. Kakava ir kava išlieka pagrindiniais vertės augimo veiksniais, o geopolitiniai ir ekonominiai pokyčiai toliau formuoja importo srautus.

 

Skip to content