Kovo 13 d. Kaune, Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos, iškilmingai atidaryta tradicinė Kaziuko mugė, subūrusi šimtus amatininkų, tautodailininkų, ūkininkų ir kulinarinio paveldo puoselėtojų iš Lietuvos ir užsienio. Šiemet mugė ypatinga – ji dedikuota Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) 100-mečiui.
Sveikindamas mugės svečius ir dalyvius Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis akcentavo, kad šių metų renginys turi ypatingą simbolinę reikšmę.
„Šių metų Kaziuko mugė ypatinga – ji dedikuota Žemės ūkio rūmų šimtmečiui. Didžiuojamės ir džiaugiamės savo organizacijos istorija, kuri mena tarpukario laikotarpį. Šiais metais švenčiame garbingą organizacijos 100-metį. Kiekvieno lietuvio pareiga – nepamiršti savo tėvų, senelių ir prosenelių tradicijų“, – kalbėjo Sigitas Dimaitis.
Kaziuko mugės organizatorius, Žemės ūkio kooperatyvo „Šeimos ūkis” vadovas Vidas Juodsnukis pabrėžė, kad ši šventė jau tapo svarbia kultūrine tradicija, vienijančia skirtingų amatų ir paveldo puoselėtojus.
„Kaziuko mugė – tai gyva tradicija, kasmet suburianti amatininkus, tautodailininkus, ūkininkus, bitininkus, duonos kepėjus, medžio drožėjus, verbų rišėjus, tautinio paveldo puoselėtojus, aludarius, kalvius ir liaudies meistrus. Tai vieta, kur susitinka tradicijos, kūrybiškumas ir lietuviško kaimo dvasia“, – sakė Vidas Juodsnukis.
Šventėje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio prekybininkai – į Kauną atvyko amatininkai bei gamintojai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių. Nemuno saloje suformuoti specialūs „kiemeliai“, kuriuose atskiros gamintojų grupės pristatė savo gaminius, veiklos išskirtinumą bei kultūrines programas.
Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė ir unikali elektroninė parduotuvė „pagamintalietuvių“ (madebylithuanians.com), pristatanti sertifikuotų tautinio paveldo meistrų dirbinius.
„Džiaugiamės, kad buvome pastebėti ir paskatinti morališkai. Mūsų parduotuvėje prekiaujama tautinio paveldo gaminiais ir dirbiniais, kuriuos kuria sertifikuoti meistrai. Tai pasididžiavimas mūsų tautos išlikusiomis tradicijomis ir darbščiais lietuvių žmonėmis“, – sakė Gintarė Naskauskė.
Kaziuko mugėje netrūko ir kultūrinės programos. Nemuno saloje visą savaitgalį skambėjo liaudiška muzika, vyko žaidimai, šokiai ir įvairios edukacijos. Šventėje dalyvavo apie 30 muzikinių ansamblių, grojo mobilios muzikantų grupės, o liaudies meistrai demonstravo tradicinius amatus ir kvietė lankytojus patiems juos išbandyti.
Kaziuko mugė Kaune šurmuliavo tris dienas – kovo 13–15 d. Organizatoriai pažymi, kad renginys ir šiemet pritraukė tūkstančius lankytojų, norinčių ne tik įsigyti unikalių dirbinių, bet ir pajusti gyvą lietuviškų tradicijų dvasią.