Gegužės 15–16 dienomis Koldinge, Danijoje, įvyko vienas svarbiausių metų tarptautinių renginių kiaulininkystės sektoriui – EPP (European Pig Producers) Kongresas 2025, kurio pagrindinė tema – „Ateities kiaulininkystė“. Renginys sukvietė apie 300 dalyvių iš visos Europos bei kitų pasaulio regionų: ūkininkus, mokslininkus, politikus, verslo atstovus. Lietuvai renginyje atstovavo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas ir Rokiškio r. ūkininkas Ričardas Valiulis, savo ūkyje auginantis apie 14 tūkstančių kiaulių.
Kongreso atidaryme kalbėjo EPP prezidentas, olandų ūkininkas Gert van Beek, Danijos ūkininkų atstovai bei sektoriaus inovacijų lyderiai. Buvo aptartos svarbiausios šių dienų ir ateities temos – išmanioji žemdirbystė, gyvūnų gerovė, tvarumas ir skaitmeniniai sprendimai. Kongresas tapo platforma žinių sklaidai, tarptautiniam bendradarbiavimui ir naujų technologijų pristatymui.
Pažintis su Danijos pažangiausiais sprendimais
Vienas iš ryškiausių renginio akcentų – apsilankymas Danish Pig Academy, Danijos kiaulininkystės kompetencijų centre Herninge. Tai – unikalus bendradarbiavimo projektas, vienijantis daugiau nei 25 Danijos įmones, kurios specializuojasi kiaulių auginimo įrangos, paslaugų ir technologinių sprendimų srityse. Akademijoje lankytojai gali susipažinti su moderniausiomis šėrimo, ventiliacijos, mėšlo tvarkymo, automatizacijos technologijomis, dalyvauti seminaruose, gauti profesionalių konsultacijų.
„Danish Pig Academy – tai inovacijų šaltinis, leidžiantis realiai pamatyti, kur juda pasaulinė kiaulininkystė. Galėjome įsitikinti, kiek daug dėmesio skiriama tvarumui, produktyvumui ir gyvūnų gerovei“, – sakė A. Baravykas.
Įkvėpimas iš Kjær Knudsen ūkio
Ypatingai įsimintinas buvo vizitas į vieną pažangiausių Danijos kiaulininkystės ūkių – Kjær Knudsen, kuris priklauso 5 ūkininkų kooperatyvui, valdančiam net 8000 paršavedžių. Įmonė turi šešis ūkius Danijoje ir vieną Švedijoje. Čia didelis dėmesys skiriamas ne tik šėrimo, technologijų optimizavimui, bet ir darbuotojų motyvacijai bei komandiniam darbui. Įmonėje dirba 105 žmonės iš 11 pasaulio šalių, tarp jų – ir penki lietuviai.
„Pas mus įmonėje yra įstatymas – paršavedė turi būti prižiūrima kaip princesė“, – šmaikščiai, bet labai taikliai sakė vienas įmonės bendrasavininkų Peter. Tokia priežiūra duoda įspūdingų rezultatų: mažiausiai produktyvioje fermoje vidutiniškai išauginama 32 paršeliai per metus iš vienos paršavedės, o produktyviausia– net 41,1 paršelio.
Biologinis saugumas – Danijos prioritetas
Kongreso dalyviai aplankė Danish Safety Wash sanitarinį postą Padborge, šalia Vokietijos sienos. Čia dezinfekuojami visi gyvulių pervežimo sunkvežimiai, siekiant apsaugoti Daniją nuo ligų, ypač afrikinio kiaulių maro (AKM). Įmonė dirba 24/7 režimu ir po kiekvieno plovimo išduoda oficialius sertifikatus, leidžiančius tęsti gyvulių transportavimą.
Taip pat buvo aplankyta apsauginė tvora pasienyje su Vokietija, nutiesta dar 2019 metais. Tvora, besidriekianti 70 km, saugo Daniją nuo šernų migracijos ir galimo AKM patekimo. Tai – konkretus biologinio saugumo sprendimas, padedantis apsaugoti visą šalies kiaulininkystės sektorių.
Lietuvos atstovų įžvalgos
Pasak A. Baravyko, EPP kongresas parodė, kad tarptautinis bendradarbiavimas, žinių mainai ir inovacijos – tai kelias į tvarią ir konkurencingą kiaulininkystę. „Danai demonstruoja aukščiausią lygį tiek technologijų, tiek vadybos prasme. Tai įkvepia ne tik tobulėti, bet ir kurti naujus bendradarbiavimo ryšius“, – teigė jis.
Tuo tarpu Ričardas Valiulis, dalyvavęs kongrese, pabrėžė, jog tokie vizitai padeda pasitikrinti kryptį: „Mes einame teisingu keliu, tačiau dar yra kur augti – tiek produktyvumo, tiek efektyvumo, tiek komandinio darbo srityse.“
EPP Kongresas Koldinge ne tik patvirtino savo, kaip vieno reikšmingiausių kiaulininkystės sektoriaus renginių Europoje, statusą, bet ir atvėrė naujas galimybes Lietuvos kiaulių augintojams. Tai – stiprus impulsas pažangai, inovacijoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui, kuris būtinas siekiant konkurencingumo pasaulinėje rinkoje.