Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dalyvavo Vengrijoje vykusiame tarptautinės iniciatyvos „Taikos duona” renginyje, kurio tikslas – tvaraus žemės ūkio vaidmens išsaugant taiką pasaulyje įtvirtinimas.
Per duoną – apie žemės ūkį
Šiame kasmet vis kitoje valstybėje vykstančiame renginyje dalyvauja sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių dvylikos valstybių (Lietuvos, Estijos, Latvijos, Bulgarijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos, Kroatijos) valstybės institucijų ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Kaip pasakojo šiemet jau penktajame tokio tipo renginyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, renginys turi ir sakralumo atspindžių. Pirmą kartą 2014 m. Vokietijoje įvykęs tokio tipo įvairių šalių delegacijų susitikimas buvo surengtas buvusioje Berlyno sienos teritorijoje.
„Ten buvo išauginti rugiai, iš kurių vėliau buvo kepama duona. Ji – tarsi taikos simbolis, per kurį ir vyksta bendradarbiavimas. Nors renginio metu vyksta diskusijos apie žemės ūkį, kartu akcentuojamos ir taikos pasaulyje temos“, – sakė A. Baravykas.
Nenuostabu, kad keletą pastarųjų metų renginyje neišvengiama pokalbių apie karą Ukrainoje, kuris sudrebino pasaulinio aprūpinimo maistu pagrindus. Taikydamasi į Ukrainą – vieną svarbiausių pasaulio maisto saugyklų – Rusija siekia paversti maistą ginklu, sutrikdydama pasaulinį grūdų tiekimą, didindama kainas ir pasmerkdama milijonus pažeidžiamų žmonių, ypač Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, bado grėsmei.
Paprastai „Taikos duonos“ renginyje dalyvauja ne tik ūkininkai, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai, bet ir aukšto rango politikai: ministrai, viceministrai, kancleriai ir t.t. Šiais metais į Vengriją vyko Lietuvos Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.
Šių metų susitikimas vyko Vengrijos Sarvašo mieste. Čia įsikūręs ir vietinis „Taikos duonos“ organizacijos filialas, kuriam vadovauja vietinis liuteronų pastorius. Be to, Sarvaše yra keletas svarbių žemės ūkio tyrimų ir mokymo įstaigų.
Ryškėjančios tendencijos
„Šiemetiniame renginyje, kaip ir ankstesniais metais, dalyviai daug diskutavo apie žemės ūkio aktualijas, aptarė šį sektorių krečiančius rūpesčius. Ne pirmus metus akcentuota kaimų senėjimų problema. Vis mažiau jaunimo nori gyventi kaimuose, tad šiemet nuspręsta į „Taikos duonos“ konferenciją sukviesti daug jaunimo iš įvairių valstybių. Jie taip pat pristatė savo pagrindinius skaudulius, siūlė būdus, kaip būtų galima jų atsikratyti. Daugiausiai kalbų šiais metais sukosi apie bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą. Visi vieningai sutarė, kad 2028-2035 m. finansiniame laikotarpyje numatomas žemės ūkio sektoriaus finansavimo mažinimas ir naujo formato fondų sukūrimas gali pridaryti nepataisomos žalos“, – pasakojo A. Baravykas.
Nors ir buvo aptarta kaimų senėjimo problema, tačiau ŽŪR vicepirmininkas pasigedo konkretesnių jos sprendimo būdų. Anot jo, apie tai gerokai informatyviau buvo diskutuota prieš keletą metų Slovėnijoje vykusiame „Taikos duonos“ renginyje. Tuomet aptartos ir galimos ateities ūkininkavimo formos.
„Šiais laikais vis mažiau žmonių nori susieti savo ateitį su kaimu, tad gal žemės ūkio bendrovės ar įmonės yra visai neblogos alternatyvos, galinčios pakeisti ūkininkavimo formas? Juk jų darbuotojams paprastai užtikrinami konkurencingi atyginimai, jie turi laisvus savaitgalius, atostogas, socialines garantijas, yra darbų pasiskirstymai. O kai žmogus ūkininkauja vienas, visos rizikos ir atsakomybės sukraunamos tik ant jo pečių! Europoje vis garsiau svarstoma, kuri ūkininkavimo forma globalių iššūkių, klimato kaitos, įvairių ligų ar nestabilių rinkų akivaizdoje yra geresnė. Aišku, pavieniai ūkininkai tikrai neišnyks, bet tendencijos, kad ūkiai stambėja, o jų apkrova didėja – vyrauja visoje Europoje. Dėl to ir jauniems žmonėms kaime įsikurti tampa vis sunkiau“, – kalbėjo A. Baravykas.
Šių metų „Taikos duonos“ renginio dalyviai turėjo galimybę ne tik dalyvauti diskusijose, bet ir aplankė vietinį ryžių elevatorių, vienu metu talpinantį apie 25 tūkst. tonų produkcijos. Daugelį nustebino, kad toje vietoje Vengrijoje ši kultūra auginama daugiau nei 100 metų. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti su ryžių auginimo technologijomis, jų rūšiavimu, valymu, pakavimu ir pan. Taip pat norintieji galėjo paskanauti iš ryžių gaminamų inovatyvių produktų – pavyzdžiui, sveikatinimui skirtų kokteilių.
Stebina nelygybė
„Taikos duonos“ renginyje apsilankęs jaunasis ūkininkas Aurimas Gelbūda pasakojo įgavęs daug vertingos patirties ir supratęs, kad visos Europos Sąjungos žemdirbių problemos yra panašios. Tiesa, ūkininkavimo sąlygos skiriasi. Anot jo, daugiausiai susitikimų metu buvo akcentuojamos ekonominės, ekologinės ir socialinės problemos.
„Daug kas nori aukštos kokybės produktų, bet ES planuoja mažinti ūkininkų paramai skiriamas lėšas. Tai, be abejo, atsilieps gamybai. Juk netekus dalies finansavimo, sumažės ir galimybių gaminti kokybiškus maisto produktus. Su tuo susiję ir ekologiniai procesai. Jei siekiame sumažinti chemikalų naudojimą, bet tuo pačiu mažiname finansavimą, natūralu, kad pokyčių taip nepasieksime. Juk reikia investuoti į technologijų vystymą, o dabar tam dalinai žadama užkirsti kelią. Taip pat nepakanka dėmesio ir švietimui apie žemės ūkį mokyklose ar universitetuose“, – pasakojo A. Gelbūda.
Nepaisant visko, jam buvo įdomu susitikti su kitų šalių jaunaisiais ūkininkais ir su jais pabendrauti akis į akį.
„Esu pienininkas, pamažu didinu turimą galvijų bandą, todėl labiausiai domėjausi būtent šio sektoriaus aktualijomis. Lietuvoje išgyventi gali tik dideli pieno ūkiai. Keista pasirodė, kad, tarkime, Vokietijoje, už litrą pieno mokama po daugiau nei 45 centus, o pas mus – tik po 30. Atrodo, visi gyvename toje pačioje bendrijoje, dalinamės tomis pačiomis rinkomis, tačiau ženkliai skiriasi produkcijos supirkimo kainos. Lietuvoje ūkininkams moralinio palaikymo gal ir nestinga, tačiau finansinė padėtis tikrai galėtų būti geresnė. Kol kas matau per daug nelygybės“, – teigė jaunasis ūkininkas.
Tiesa, jis tvirtino neprarandantis optimizmo ir iš žemės ūkio niekur nežadantis trauktis. Jaunas vyras nori tęsti tėvų tradicijas ir kurti bei plėtoti dar didesnį šeimos ūkį.
Visapusiškai naudinga
„Taikos duonos“ renginyje dalyvavo ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovas Vytautas Abukauskas. Jis teigė, kad išvyka buvo be galo naudinga, turininga ir informatyvi. Labiausiai vyrui įstrigo gautos pamokos, kaip reikia bendrauti su politikais.
„Labai dažnai ko nors pasiekti norime tiesiog rėkdami, šaukdami ir neklausydami kitų. Iš tikrųjų siekiant kokios nors naudos reikia elgtis kultūringai. Mus mokė, kad jei turime kokių nors skaudulių, turime ieškoti jų sprendimų būdų ir tik juos turėdami jau galime eiti pas politikus ir dalykiškai bendradarbiaudami bandyti rasti visas puses tenkinančių sprendinių“, – pasakojo V. Abukauskas.
Jis teigė renginyje Vengrijoje pamatęs, kad visų šalių ūkininkai susiduria su panašiomis bėdomis: kainos visur kyla panašiu tempu, žemes daugelyje ES valstybių tiesiogiai arba per dukterines įmones supirkinėja stambios korporacijos, žemių kainoms visur didžiausią įtaką daro našumo balai, o kuo šalis turtingesnė, tuo ir žemės kainos didesnės.
„Įgyta patirtis pravers visapusiškai. Renginyje pamačiau, kaip gyvena kitų šalių ūkininkai, turėjau progą palyginti jų ir mūsų galimybes. Sužinojau ir tam tikrų įdomybių. Pavyzdžiui, pas mus vidutiniu ūkiu laikomas 100-300 ha ūkis, o štai Bulgarijoje net 600 ha ūkis dar nelaikomas dideliu“, – stebėjosi V. Abukauskas.
ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas teigė, kad panašūs renginiai ne tik praplečia akiratį, bet ir suteikia itin vertingų pažinčių, kurių įprastai niekur kitur užmegzti neįmanoma.
„Juk čia susitinka žemės ūkio bendruomenė, kartu kurianti daugelį metų besitęsiančius santykius, kuriuos vėliau galima išnaudoti savo šalių labui. Manau, kad tokie renginiai reikalingi dėl daugybės niuansų. Tarkime, įdomu ne tik išgirsti kuo gyvena kitų šalių žemdirbiai, bet ir pravartu pabūti tokio renginio aplinkoje, matyti, kaip jis organizuojamas. Juk kažkada ateis ir mūsų eilė surengti „Taikos duonos“ susitikimus. Tokį renginį organizavo Žemės ūkio rūmai 2019 metais. Pavyzdžiui, pernai Vokietijoje vykusiame renginyje iš dalies buvo vengiama karo Ukrainoje temos. Matydamas tai, pasiūliau parengti rezoliuciją ir perduoti ją savo šalių žemės ūkio ministrams, o joje reikalautume dar labiau padidinti paramą Ukrainai. Kaip tik tada Vokietijoje viešėjo Ukrainos žemės ūkio ministras. Jis pasidžiaugė mūsų parodytu palaikymu jo šaliai“, – pasakojo A. Baravykas.