Birželio 23 dienos referendumo, kuriame britai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, pasekmės kol kas nėra aiškios. Šalies pasitraukimas iš ES – beprecedentis įvykis, ir mažai kas ryžtasi prognozuoti, kokios bus pasitraukimo sąlygos. Britanija visada buvo pakankamai euroskeptiška – tačiau džiūgauti, kad mažai į Europinį bendradarbiavimą linkusios šalies pasitraukimas palengvins sprendimų priėmimą Briuselyje, neverta, kadangi Jungtinės Karalystės pasitraukimas gali reikšti grėsmę visam Europiniam projektui.
JK pasitraukimo rezultatai sunkiai prognozuojami. Finansines rinkas ši naujiena jau sukrėtė, tačiau tai greičiausiai – laikinas efektas, rinkos atsigaus. Svarbiau yra tai, kad visi tolesni ES sprendimai turės būti priimami atsižvelgiant į tai, kad ateityje juos reikės vykdyti jau be Britanijos. Tai gali smarkiai paliesti prekybos politiką – Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė taps mažiau patraukli JAV pusei, kai į šią sutartį nebebus įtraukiama Jungtinės Karalystės rinka. Taip pat kyla abejonių dėl tolesnio ilgalaikio ES finansavimo. Nors JK visiškas pasitraukimas greičiausiai neįvyks iki 2020 m., kuomet baigsis dabartinis finansinis periodas, ES tolimesnio biudžeto planai turi būtirengimi atsižvelgiant į tai, kad JK įnašo – apie 12-13 milijardų EUR per metus – jame nebebus. Tai, be abejo, gali reikšti ir sumažėjusį žemės ūkio finansavimą.
Pačioje Britanijoje paramos žemdirbiams ateitis taip pat neaiški. 2015 m. Britanijos ūkininkai gavo apie 3 milijardus EUR tiesioginių išmokų, daugiau nei 5 miijardai EUR buvo skirti kaimo plėtrai 2014-2020 m. BŽŪP parama sudaro apie 55 proc. visų britų ūkininkų pajamų. Pasitraukus iš Sąjungos ūkininkų ateities priklausys nuo to, kas pakeis BŽŪPir ar toks pakeitimas išvis įvyks. Jei BŽŪP parama nebus pakeista nacionaline – ūkininkai bus sužlugdyti – perspėja Nacionalinės Ūkininkų Sąjungos prezidentas Meurig Raymond. Tokiu atveju smarkiai kristų žemės kainos, ir apie 90 proc. ūkininkų bankrutuotų. Vargu, ar D.Kamerono kabinetą pakeitusi vyriausybė tai leistų, tačiau aišku viena – jokia nacionalinė parama ūkininkams nepasieks dabartinės ES paramos lygio.
Euroskeptikai aiškina, kad pasitraukus iš ES Britanijai liks apie 18 milijardų EUR per metus “Brexit deficito”, iš kurios ir bus galima kurta naujas žemės ūkio paramos schemas. Šveicarijoje ir Norvegijoje, kurios nepriklauso ES, egzistuojančios žemės ūkio paramos sistemos netgi viršija ES paramą. Tačiau daugelis JK ūkininkų lieka skeptiški – Britanija nuolat pasisakydavo už BŽŪP biudžeto mažinimą, todėl mažai tikėtina, kad tie patys politikai imsis kurti ypač dosnią paramos sistemą. Bendruomenių Rūmų atlikta analizė parodė, kad subsidijos ūkininkams mažės.
Parengta pagal užsienio agentūrų naujienų pranešimus