Stirniškių kaime (Vilkaviškio r.) ūkininkaujantis trisdešimtmetis Audrius Meseckas į Lietuvą grįžo 2018 – aisiais. Tiesą sakant, gal net ir neverta stebėtis, kad grįžo, nes jaunas žmogus buvo išvykęs tik padirbėti, užsidirbti pinigėlių, kuriuos vėliau galėtų investuoti tėviškėje. Taip ir nutiko. Jaunasis ūkininkas pradėjo nuo 40 arų šilauogių ir 11 danielių. Per metus šis tas pasikeitė. Nepavydėkite – į gerąją pusę.
Laukia tikrojo šilauogių derliaus
Netradicinis A.Mesecko ūkininkavimas tik įsibėgėja. Bet akivaizdu, kad jis važiuoja gera kryptimi ir ant tvirto pagrindo.
„Koks buvo šilauogių derlius?“, – klausiame A.Mesecko, aktyviai prisidėjusio prie Lietuvos uogų augintojų asociacijos įkūrimo. Asociacijos, kurios branduolį sudaro Audriaus bendraamžiai ir net jaunesni ūkininkai.
Priminsime, kad šįmet – tik antrieji šilauogių metai.
„Pernai šilauogių užteko tik man ir mano šeimos nariams, šiemet planavau pavaišinti draugus, tačiau liko ir pardavimui – uogoms tinkami orai man buvo palankūs, todėl iš tūkstančio sodinukų priskyniau apie 400 kg šilauogių“, – džiaugiasi A.Meseckas.
Ūkininkas tikisi, kad gamtinės sąlygos uogų augintojams bus palankios ir ateinantį sezoną. O jeigu bus palankios, tai reikės pasukti galvą dėl uogų realizavimo.
„Tikiuosi teikti paraišką ES ir valstybės paramai gauti – norėčiau įsigyti uogų džiovinimo šalčiu (liofilizavimo) įrangą. Tokia įranga labai pagelbėtų, nes dalį uogų galėčiau laikyti sandėliuose iki kito derliaus“, – sako A.Meseckas.
Planavimo strategija atsiperka
Būtina priminti, kad A.Meseckui sėkmę neša ne aitvarai. Jaunasis ūkininkas moka planuoti.
„Apie šilauogių auginimą ėmiau galvoti dar 2014 – aisiais. Tada ir išvažiavau į užsienį užsidirbti investicijoms. Iš pradžių dvejus metus darbavausi Anglijoje, o po to dar tiek pat Danijoje“, – pasakoja A.Meseckas.
Dar gyvendamas Danijoje Audrius ėmė ruoštis grįžimui. 2017-aisiais prieš didžiąsias metų šventes parvykęs namo atostogų jis pasiruošė dirvą šilauogėms auginti – išsikasė duobes, jas užpildė specialiomis durpėmis.
Toks pasiruošimas dabar atsipirko. Ūkininkas jau pasinaudojo smulkiesiems ūkiams įsikurti skirta ES parama. Už gautus 15 tūkst. EUR A.Meseckas įsigijo šilauogių sodinukus, nedidelį traktoriuką ir… 11 danielių.
Danieliai – turintiems nederlingas žemes
Kodėl danieliai? Ūkininką sudomino ne tik palyginti nesunki šių raguočių priežiūra.
„Tai galimybė užsidirbti turintiems nederlingos žemės. Danielių mėsa yra itin aukštos maistinės vertės. Iš laukinių gyvūnų ji laikoma viena geriausių.
Labai vertingi yra ir danielių ragai, o iš jaunų patinų ragų farmacininkai gamina vaistinį preparatą pantokriną, dar vadinamą jaunystės eliksyru“, – vardijo argumentus A.Meseckas.
Be to, danieliai nebijo žiemos šalčio ir yra atsparūs ligoms.
„Ir neišrankūs pašarui – jie labiausiai mėgsta šieną, kukurūzų silosą bei traiškytas avižas. Šieną ruošiu pats. Dar danieliams būtina duoti pagraužti medžių žievių dėl vitaminų. Labai tinka mediena, kurios gaunu valydamas kanalus, genėdamas ten augančius krūmus“, – sakė A.Meseckas.
Tiesa, Audrius prasitaria, kad danielius įsigijo ir dėl dar vienos priežasties – jų reikėjo, kad pagal paramos sąlygas ūkis atitiktų reikalaujamą dydį.
„Turėjau pasirinkimą arba dar labiau plėsti uogų plotus, arba pradėti auginti gyvūnus. Pasirinkau danielius“, – paaiškino A. Meseckas.
Šiuo metu jau praplėstuose ūkininko aptvaruose ganosi jau 30 danielių. Bus ir daugiau.
„Bičiulis baigia įsirengti skerdyklą, taigi reikia ją apkrauti. Šios mėsos paklausa yra“, – sako ūkininkas.
Sugrįšime į jo ūkį po metų.