Europos Komisija pristato naują ambicingą iniciatyvą – „Kartų atsinaujinimo žemės ūkyje strategiją“, kurios tikslas iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europos Sąjungoje. Šis planas laikomas vienu svarbiausių dabartinės Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kadencijos prioritetų.
Strategija buvo oficialiai pristatyta spalio 21 d. per Europos Parlamento plenarinę sesiją, o jos esmė – sukurti sąlygas, kad žemės ūkis taptų patrauklia, saugia ir tvaria karjeros kryptimi naujai kartai.
Demografinė krizė kaime: žemdirbių amžius – 57 metai
Europos Komisijos duomenimis, 2020 m. tik 12 proc. ūkininkų ES buvo jaunesni nei 40 metų, o vidutinis ūkininko amžius siekė 57 metus. Toks demografinis disbalansas kelia realią grėsmę Europos maisto saugumui, aplinkos tvarumui ir kaimo vietovių gyvybingumui.
„Jeigu jaunimas nesirinks žemės ūkio, po 20 metų neturėsime kas dirba žemę. Tai ne tik socialinė, bet ir strateginė saugumo problema“, – pažymima Komisijos aiškinamajame dokumente.
Strategijos tikslas – ne tik skaičius, bet ir pokytis
Naujasis planas siekia ne vien skaitinio augimo, bet ir kokybiško atsinaujinimo. Jaunajai kartai žadama daugiau:
- prieiga prie finansavimo,
- žemės įsigijimo ar nuomos galimybės,
- konsultacijos, mentorystė ir mokymai,
- socialinė apsauga ir verslumo skatinimas,
- vieno langelio principu veikiantis paramos centras.
Be to, siekiama sudaryti sąlygas vyresnės kartos ūkininkams sklandžiai pasitraukti iš sektoriaus, perduodant veiklas jauniems žmonėms.
Nacionaliniai planai – iki 2028 m.
Pagal naująją strategiją, visos ES valstybės narės iki 2028 m. turės parengti privalomas nacionalines kartų kaitos strategijas, įtrauktas į Nacionalinius regioninės partnerystės planus (NRP).
Šiems tikslams planuojama skirti ne mažiau kaip 6 proc. visų žemės ūkio fondų.
Lietuvoje – daug iššūkių jaunajai kartai
Lietuvoje jaunųjų ūkininkų dalis tebėra panaši į ES vidurkį, tačiau regioniniu lygmeniu skirtumai išlieka didžiuliai.
Jauni žmonės susiduria su sunkumais įsigyjant žemę, ribotu kreditu prieinamumu ir pertekliniu biurokratizmu.
Dar vienas svarbus klausimas – lyčių balansas. Europoje tik 2,5 proc. ūkininkių iki 40 metų yra moterys, o Lietuvos rodikliai beveik nesiskiria.
Vytenis Grigas: „Jauni ūkininkai nori ne dotacijų, o galimybių“
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) valdybos narys Vytenis Grigas sako, kad Europos Komisijos iniciatyva yra „svarbus signalas, jog jaunimas pagaliau pradedamas matyti ne kaip paramos gavėjas, o kaip strateginis žemės ūkio ateities kūrėjas.“
„Jauni ūkininkai nori ne dotacijų, o galimybių – galimybės kurti, investuoti ir augti. Kol kas jauno žmogaus kelias į žemės ūkį yra per ilgas ir per brangus. Turime per daug biurokratijos ir per mažai pasitikėjimo. Ši strategija gali tai pakeisti, jei ji neapsiribos vien deklaracijomis,“ – sako V. Grigas.
Pasak jo, konsultavimo paslaugos, prieiga prie žemės ir kredito garantijų turėtų būti laikomos ne išimtimis, o kiekvienam jaunam žmogui pasiekiama teise.
Kartų atsinaujinimas – ne tik apie jaunimą
Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaita nėra tik demografinis iššūkis – tai ir ekonomikos, inovacijų bei aplinkosaugos klausimas. Jaunesni ūkininkai dažniau diegia tvarias technologijas, investuoja į precizinį ūkininkavimą, skaitmenizaciją ir trumpąsias tiekimo grandines. Tad jų skatinimas – tai investicija į žalesnę ir atsparią Europos ekonomiką.
Sprendimas – sisteminis, ne pavienis
Europos Komisijos dokumente pažymima, kad žemės ūkio atsinaujinimas remsis trimis tarpusavyje susijusiais lygmenimis: Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – dabartinė ir būsima; Kitos ES politikos sritys – švietimas, regioninė plėtra, finansai; Nacionaliniai ir regioniniai veiksmai, užtikrinantys realų įgyvendinimą vietoje.
„Kartų atsinaujinimo strategija“ gali tapti lūžio tašku Europos ir Lietuvos kaimui, jei politinės deklaracijos virs konkrečiais veiksmais. Jei valstybės narės iš tiesų skirs bent 6 proc. BŽŪP lėšų jaunimui, tai bus pirmas realus žingsnis link atjaunėjusio, inovatyvaus ir tvaraus Europos žemės ūkio.
„Kaimas turi tapti vieta, kur norisi kurti ateitį, o ne bėgti nuo jos. Tai mūsų visų atsakomybė,“ – sako Vytenis Grigas.
Viršelio nuotraukoje: LJŪJS valdybos narys Vytenis Grigas