Lapkričio 20–21 d. Briuselyje vykusiuose Copa ir Cogeca prezidiumų posėdžiuose dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas grįžo su aiškia žinute: Europos žemdirbiams metas kalbėti trumpiau, aiškiau ir garsiau. Artėjant masinei ūkininkų protesto akcijai gruodžio 18 d. Briuselyje, Europos žemės ūkio organizacijos mėgina susitelkti į kelias kertines žinutes – dėl BŽŪP ateities, sąžiningos prekybos ir tikro, o ne deklaratyvaus supaprastinimo.
„Per daug dokumentų, per painūs klausimai. Politiškai ir techniškai viskas tapo taip sudėtinga, kad, jei ir toliau rašysime po 14 puslapių pozicijų, mus tiesiog nustos girdėti. Šiandien ūkininkams labiau reikia keleto labai aiškių ir argumentuotų tezių“, – po posėdžio sakė ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.
BŽŪP ir ES biudžetas po 2027 m.: reforma be tikros reformos?
Vienas pagrindinių Copa-Cogeca prezidiumo darbotvarkės klausimų – daugiametės finansinės programos (DFP) ir bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis po 2027 metų. Europos Komisija šiemet pateikė biudžeto reformos pasiūlymą, kuris, ūkininkų vertinimu, labiau keičia formą, o ne turinį.
„Komisijos planas nėra standartinis. Normaliomis sąlygomis būtų projektas, mes pateiktume pastabas, vyktų aiškus politinis procesas. Dabar vyksta keli procesai vienu metu – kaip ir su „Mercosur“ – ir rizikuojame likti paskutiniai, kurie tik reaguoja, o ne formuoja politiką“, – kalbėjo A. Baravykas.
Pasak jo, dalis ES valstybių jau tyliai susitaiko su „taupiu“ ES biudžetu, nors žemės ūkio sektorius jau dabar spaudžiamas iš visų pusių – nuo klimato įsipareigojimų ir aplinkosauginių reikalavimų iki prekybos susitarimų ir naujų reguliavimų.
„Europos Tarybos nariai po truputį nutekino savo pozicijas dėl biudžeto. Didžiosios mokėtojos skaičiuoja, kiek kainuos papildomos įmokos, o mes žiūrime į tai, kas liks ūkininkams. Mes labai aiškiai sakome – mums reikia stabilaus, tęstinio ir nuo infliacijos apsaugoto BŽŪP finansavimo“, – pabrėžė ŽŪR vicepirmininkas.
Gruodžio 18-osios protestas Briuselyje: trys žinutės ir tūkstančiai ūkininkų
Copa ir Cogeca kartu planuoja gruodžio 18 d. Briuselyje surengti didelio masto ūkininkų demonstraciją – tikimasi iki 10 tūkst. protestuotojų ir šimtų traktorių. Protestas vyks tą pačią dieną, kai Briuselyje susirinks ES valstybių vadovai svarstyti būsimo ES biudžeto, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ruošis vizitui į Braziliją dėl „Mercosur“ susitarimo.
Pasak A. Baravyko, užmojai dideli, tačiau būtent dėl to dar svarbiau susitelkti ir kalbėti suprantamai.
„Trys pagrindinės žinutės yra aiškios: stipri, bendra ir gerai finansuojama BŽŪP po 2027 m.; sąžiningos ir skaidrios prekybos taisyklės, apsaugančios ES standartus ir jautriausius sektorius; ir tikras, o ne deklaratyvus supaprastinimas bei teisinis tikrumas“, – sakė A. Baravykas.
Diskusijose netrūko ir savikritikos – ūkininkų organizacijos ginčijosi dėl planuoto šūkio „smoke and mirrors“ („dūmai ir veidrodžiai“), kurį dalis narių siūlė keisti.
„Šūkis neturi provokuoti smurto ar chaosą primenančių asociacijų. Mums nereikia griauti Briuselio – mums reikia aiškiai pasakyti, ko reikalaujame: stabilaus finansavimo, sąžiningų taisyklių ir mažiau biurokratinio šantažo“, – akcentavo ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
Prekybos susitarimai: „Mercosur“, JAV, Australija, Indija
Cogeca prezidiumo posėdyje daug dėmesio skirta tarptautinei prekybai – „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo sąlygoms, santykiams su JAV, deryboms su Australija ir Indija, taip pat Maroko susitarimui dėl Vakarų Sacharos.
„Su kiekvienu nauju susitarimu žemės ūkis tampa mainų valiuta. Viena ranka iš mūsų reikalaujama vis aukštesnių standartų, kita ranka į ES rinką atveriami produktai, kuriems tie standartai netaikomi. Mes labai aiškiai pasakėme: jei norime, kad ūkininkai laikytųsi ES taisyklių, importas turi atitikti tas pačias taisykles“, – sakė A. Baravykas.
Šią poziciją sustiprino ir diskusijos su Komisijos nariais: pripažinta, kad šiandien du Europos uostai atsakingi už 80 proc. importo patikrų iš trečiųjų šalių – tai per mažai, jei Europa rimtai kalba apie lygiaverčius standartus.
Reguliavimo lavina: CBAM, EUDR, gyvūnų ligos, gerovė ir naujos technologijos
Posėdžių maratone aptarta visa eilė ES iniciatyvų: nuo Anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) ir trąšų kainų bei prieinamumo rizikų iki ES miškų naikinimo reglamento (EUDR), gyvūnų ligų valdymo, naujos genomikos technologijų (NGT) reglamentavimo ir dedeklių vištų gerovės.
„Nuo 2024 m. esame neaiškioje teritorijoje. Viskas, kas atsitinka, yra svarbu ir daro poveikį ūkiams – nuo trąšų kainos iki individualios vištidės. Problema ta, kad procesas tapo nepriimtinas įvairiose dimensijose: dokumentų kiekis milžiniškas, procedūros susipina, ūkininkams nebelieka jokio prognozuojamumo“, – teigė ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
Kalbėdamas apie CBAM, jis atkreipė dėmesį, kad tikrasis pavojus slypi ne tik trąšų brangime, bet ir tiekimo trūkume: „Jei dalis tiekėjų apskritai pasitrauks iš ES rinkos, ūkininkai liks be alternatyvų.“
Tuo tarpu diskusijose dėl gyvūnų gerovės ir ligų valdymo A. Baravykas pabrėžė, kad būtent ūkininkai pirmieji suinteresuoti sveikais ir gerai laikomais gyvūnais, tačiau nauji reikalavimai turi būti kuriami kartu su praktine žemdirbių patirtimi.
Žinutė žemės ūkio sektoriui „Turime būti aktyvūs savo šalyse“
Nors Briuselio diskusijos ir protesto planai sulaukia daug dėmesio, Copa-Cogeca generalinė sekretorė Elli Tsiforou akcentuoja, kad be nacionalinių vyriausybių spaudimo pokyčių nebus.
„Turime būti aktyvūs dėl biudžeto ir struktūrų savo šalyse, – akcentavo ji kalbėdama kolegoms iš kitų šalių. – Negalime tikėtis, kad viską išspręs Briuselis. Žemdirbių organizacijos turi veikti tiek ES lygiu, tiek nacionaliniu – kitaip sprendimai bus priimti be mūsų.“
Jos teigimu, artimiausios savaitės bus lemtingos: Copa ir Cogeca baigia derinti protesto detales, nacionalinės organizacijos sprendžia dėl dalyvavimo masto ir finansavimo, o ūkininkų balsas gali tapti vienu svarbiausių argumentų Briuselio debatuose dėl ES biudžeto ir žemės ūkio ateities.
„Jei dabar tylėsime, po kelerių metų diskutuosime ne apie tai, kaip stiprinti Europos žemės ūkį, o kaip tvarkytis su dar viena ūkių uždarymo banga. Mūsų pareiga – paverti šį protestą ne emocijų iškrova, o strateginiu signalu, kad žemės ūkio pamatai Europoje nebegali būti statomi iš dūmų ir veidrodžių“, – reziumavo Elli Tsiforou.