Vasario 20 d. Plungėje surengta regioninė konferencija „Nederlingų žemių ūkininkų ir šeimos ūkių išlikimo iššūkiai naujame ES finansiniame laikotarpyje“, skirta Vakarų Lietuvos regionui ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų 100-mečiui paminėti. Renginys subūrė ūkininkus, politikus, savivaldos, mokslo bei valstybės institucijų atstovus aptarti, kaip užtikrinti ūkių gyvybingumą, kai ūkininkavimo sąlygos skirtinguose Lietuvos regionuose iš esmės skiriasi.
Konferenciją atidarė Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir vicepirmininkas Vytautas Buivydas. Renginyje dalyvavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius, Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, savivaldybių administracijų ir seniūnijų atstovai.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo nariai:
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Violeta Turauskaitė,
Seimo Švietimo ir mokslo bei Ateities komitetų narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė,
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas,
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma.
Ministras: būtina reaguoti į racionalius siūlymus
Konferencijoje kalbėjęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis pabrėžė, kad ministerijai svarbu girdėti žemdirbių organizacijų siūlymus ir reaguoti į konstruktyvius argumentus.
„Svarbu reaguoti į asociacijų siūlymus. Žemės ūkio ministerija stengiasi į racionalius ir pagrįstus pasiūlymus atsižvelgti bei ieškoti sprendimų“, – akcentavo ministras.
Jo teigimu, žemės ūkio politika turi būti grindžiama dialogu ir subalansuotais sprendimais, derinančiais ekonominį ūkių gyvybingumą bei ilgalaikius valstybės tikslus.
Žemė – pagrindinė gamybos priemonė, bet išsimokėtinai pirkti nebeleidžiama
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkė, ūkininkė Eglė Markevičiūtė pristatė išsamų pranešimą apie nederlingų žemių ūkių situaciją ir valstybės vaidmenį.
Ji akcentavo, kad 2026 m. įsigalioję Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai faktiškai panaikino galimybę ūkininkams įsigyti valstybinę žemę išsimokėtinai.
„Kodėl vieni asmenys gali pirkti kitos paskirties žemę išsimokėtinai, o ūkininkai, kuriems žemė yra pagrindinė gamybos priemonė ir būtina maisto saugumui užtikrinti, – ne?“ – klausė ji.
Pasak E. Markevičiūtės, šeimos ūkiams, ypač gyvulininkystėje, tai – strateginis išlikimo klausimas.
„Natura 2000“ politika ir nenašių žemių realybė
Konferencijoje daug dėmesio skirta saugomų teritorijų politikai ir mažiau palankių ūkininkauti vietovių išmokų adekvatumui. Kritikuota praktika, kai už ariamąją žemę „Natura 2000“ teritorijose siūloma nebemokėti kompensacijų, nors ūkininkams išlieka griežti veiklos ribojimai.
„Jeigu valstybė nustato apribojimus, ji turi užtikrinti realų kompensavimą“, – pabrėžė E. Markevičiūtė.
Taip pat pažymėta, kad esami kompensacijų dydžiai nederlingose vietovėse ne visada atspindi realius pajamų praradimus.
Mokslas ir ilgalaikiai sprendimai
LAMMC Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo vadovė dr. Danutė Karčauskienė pristatė pranešimą apie kalcingų medžiagų poveikį dirvožemiui ir augalų derliui. Ji akcentavo dirvožemio rūgštėjimo problemą ir kalkinimo svarbą tvariam ūkininkavimui. Diskusijose iškeltas siūlymas atkurti nacionalinę dirvožemio kalkinimo programą ir užtikrinti jos ilgalaikį finansavimą.
Parlamentarų pozicijos: būtinas nuoseklus dialogas
Diskusijose dalyvavę Seimo nariai akcentavo, kad sprendimai turi būti pagrįsti realiomis regionų sąlygomis.
Lina Šukytė-Korsakė pabrėžė mokslo svarbą formuojant sprendimus.
Violeta Turauskaitė akcentavo dialogo tarp institucijų ir ūkininkų būtinybę.
Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė pažymėjo šeimos ūkių vaidmenį regionų gyvybingumui.
Matas Skamarakas išskyrė subalansuotos politikos svarbą.
Jurgis Razma, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas, akcentavo atsakingo lėšų panaudojimo ir paramos efektyvumo svarbą, pabrėždamas, kad valstybės finansiniai sprendimai turi būti skaidrūs ir orientuoti į ilgalaikę naudą regionams.
NMA pokyčiai: mažiau klaidų, daugiau aiškumo pareiškėjams
Konferencijoje atskirą pranešimą pristatė Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius. Jis supažindino su 2026 m. veiklos pokyčiais, pareiškėjams keliamais reikalavimais bei dažniausiai nustatomomis klaidomis.
F. Dirginčius akcentavo, kad naujame finansiniame laikotarpyje bus skiriamas didesnis dėmesys prevencijai ir konsultavimui, siekiant išvengti sankcijų bei
Priimta rezoliucija – konkretūs reikalavimai
Konferencijos pabaigoje priimta rezoliucija „Dėl ūkininkų, ūkininkaujančių nederlingose žemėse, ir šeimos ūkių padėties bei teisingos paramos politikos užtikrinimo“.
Ji bus išsiųsta Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Žemės ūkio, Aplinkos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Rezoliucijoje reikalaujama realių tiesioginių išmokų lubų, investicinės paramos subalansavimo šeimos ir nederlingų žemių ūkiams, griežtesnės žemės koncentracijos kontrolės, didesnio finansavimo mažiau palankioms teritorijoms, dirvožemio kalkinimo programos atkūrimo ir ilgalaikės paramos jauniesiems ūkininkams.
Rezoliuciją pasirašė:
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus,
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkė Eglė Markevičiūtė,
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė,
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė.
Plungėje vykusi konferencija tapo ne tik simboliniu Žemės ūkio rūmų 100-mečio renginiu, bet ir aiškiu politiniu signalu: nederlingų žemių ūkininkų ir šeimos ūkių išlikimas yra strateginis Lietuvos klausimas, kuriam būtini nuoseklūs ir ekonomiškai pagrįsti sprendimai.