2026 m. kovo 13 d. įvyko Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdis, kuriame aptarti svarbūs organizacijos veiklos klausimai: nuo Tarybos darbo reglamento tobulinimo ir komitetų veiklos stiprinimo iki pasirengimo ŽŪR 100-mečio minėjimui, dalyvavimo tarptautinėje parodoje „Ką pasėsi… 2026“, inovacijų žemės ūkyje bei bendradarbiavimo su valstybės institucijomis iniciatyvų.

Posėdį pradėjo ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, pristatydama organizacijos veiklos viziją 2026–2030 metų laikotarpiui ir pagrindinius strateginius prioritetus.
„Žemės ūkio rūmai yra žemdirbių savivaldos platforma, kuri turi telkti organizacijas bendram tikslui – stipriam, konkurencingam ir tvariam Lietuvos žemės ūkiui. Artimiausiais metais sieksime stiprinti dialogą su nariais, didinti komitetų vaidmenį formuojant bendras pozicijas ir aktyviau įtraukti organizacijas į sprendimų rengimą“, – pažymėjo ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Tobulinamas Tarybos darbo reglamentas
Posėdyje taip pat aptartas ŽŪR Tarybos darbo reglamento tobulinimas. Teisės skyriaus vedėjas Modestas Rezgys informavo, kad siūloma suderinti Tarybos darbo reglamentą su galiojančiu ŽŪR Statutu, numatant, jog Tarybos posėdžius šaukia ŽŪR pirmininkė esant poreikiui.
Siekiama sustiprinti komitetų veiklą
Didelė diskusijų dalis buvo skirta ŽŪR komitetų veiklai. Šiuo metu ŽŪR veikia septyni komitetai, tačiau siekiama didesnio jų aktyvumo ir efektyvumo.
Pirmininkė pristatė siūlymą, remiantis Europos žemdirbių savivaldos organizacijų patirtimi, pereiti prie dviejų lygių komitetų sistemos: sektorinių komitetų, atstovaujančių konkrečioms žemės ūkio šakoms, ir horizontalių komitetų, formuojančių bendrą žemės ūkio politiką.
ŽŪR vicepirmininkas Vytenis Grigas pabrėžė, kad komitetai turi tapti realia žemdirbių interesų formavimo erdve.
„Komitetai turi būti vieta, kur gimsta argumentuotos sektorių pozicijos. Tik aktyvus narių dalyvavimas leidžia formuoti stiprią bendrą žemdirbių savivaldos nuomonę tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas Vytenis Grigas.
Tuo tarpu ŽŪR vicepirmininkas Andžej Kulevič akcentavo, kad stiprūs komitetai yra būtini siekiant efektyviau atstovauti skirtingų sektorių interesams.
„Sektoriniai komitetai leidžia geriau girdėti kiekvienos žemės ūkio šakos balsą, o horizontalūs komitetai padeda suformuoti bendrą strateginę kryptį. Tai būtina, jei norime efektyviai reaguoti į šiandienos iššūkius – nuo klimato politikos iki rinkų pokyčių“, – pažymėjo Andžej Kulevičius.


Procedūrų ir etikos komisijos vaidmuo
Posėdyje taip pat aptarta ŽŪR Procedūrų ir etikos komisijos veikla. Komisija prižiūri, kaip laikomasi ŽŪR statuto, Etikos kodekso ir kitų teisės aktų, nagrinėja organizacijų kreipimusis, teikia išvadas Tarybai bei rengia sprendimų projektus. Diskusijoje pabrėžta, kad skaidri procedūrų ir etikos sistema yra būtina stiprinant organizacijos reputaciją ir pasitikėjimą.
Memorandumas dėl kelių infrastruktūros apsaugos
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pristatė Susisiekimo ministerijos iniciatyvą pasirašyti memorandumą „STOP kelių gadinimui“, kuriuo siekiama mažinti sunkiasvorių transporto priemonių daromą žalą Lietuvos kelių infrastruktūrai.
„Žemės ūkio sektorius yra svarbus šalies ekonomikai, tačiau kartu turime ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti ūkinę veiklą ir infrastruktūros apsaugą. Todėl svarbu, kad memorandume būtų atsižvelgta į žemdirbių interesus ir realias ūkininkavimo sąlygas“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Taryba nutarė įpareigoti ŽŪR pirmininkę Algimantą Pabedinskienę 2026 m. kovo 23 d. Susisiekimo ministerijoje pasirašyti memorandumą, jei bus atsižvelgta į ŽŪR pateiktus pasiūlymus.
Daugiau dialogo su nariais
Posėdyje taip pat informuota, kad artimiausiu metu planuojami susitikimai su ŽŪR narių organizacijomis. Jų metu bus aptariami aktualūs sektoriaus iššūkiai, galimi sprendimai ir stiprinamas dialogas tarp ŽŪR vadovybės ir organizacijų.
Inovacijos: agromiškininkystė ir agrodronai
Tarybos nariai diskutavo ir apie naujas iniciatyvas – agromiškininkystės teisinio reguliavimo darbo grupės sudarymą bei galimybes deleguoti į ją ŽŪR atstovus.
Taip pat aptarta agrodronų naudojimo žemės ūkyje problema. UAB „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar nėra sudarytos teisinės galimybės naudoti šią technologiją augalų apsaugos produktų purškimui, nors daugelyje pasaulio šalių ji jau taikoma.
Diskusijoje pažymėta, kad technologijų plėtra ir inovacijos yra būtinos siekiant didinti žemės ūkio konkurencingumą.
Pasirengimas ŽŪR 100-mečiui
ŽŪR Tarybos posėdyje taip pat aptarti organizaciniai klausimai: pasirengimas ŽŪR 100-mečio jubiliejiniam renginiui, mokslinės konferencijos organizavimas bei dalyvavimas tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2026“.
ŽŪR vadovybės teigimu, artėjantis organizacijos šimtmetis bus svarbi proga ne tik pažvelgti į žemdirbių savivaldos istoriją, bet ir diskutuoti apie ateities žemės ūkio viziją Lietuvoje.




