Europos Sąjungos žemės ūkio politika artėja prie svarbaus lūžio taško. Pastarosiomis savaitėmis Briuselyje vykstančios diskusijos dėl laikotarpio po 2027 metų rodo aiškią kryptį – žemės ūkis nebebus vertinamas vien kaip maisto gamybos sektorius. Jis tampa strategine sritimi, apimančia klimato rizikų valdymą, ekonominį atsparumą ir net geopolitinį saugumą.
Kaip pažymi Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovas tarptautinėje organizacijoje CEJA Vytenis Grigas, ši kryptis jau dabar aiškiai matoma: „Matau aiškią kryptį – ateities ES parama vis labiau bus orientuota į ūkių atsparumą, rizikų valdymą ir kartų kaitą.“
Stabilumo paieškos: biudžetas ir dviejų ramsčių politika
Vienas svarbiausių signalų ūkininkams – Europos Parlamente patvirtinta tarpinė daugiametės finansinės programos (MFF) pozicija. Joje siūloma didinti bendrą ES biudžetą ir išlaikyti dviejų ramsčių Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP): tiesiogines išmokas bei kaimo plėtrą.
Tai ypač aktualu Lietuvai. Stabilus finansavimas reiškia ne tik tęstinumą ūkiams, bet ir galimybę planuoti investicijas bei išlaikyti gyvybingus regionus.
Kartų kaita – ne deklaracija, o išlikimo klausimas
Visoje Europoje ryškėja viena problema – ūkininkai sensta, o jaunų žmonių įsitraukimas stringa. CEJA organizacija aiškiai įvardija sprendimą: po 2027 metų būtinas atskiras finansavimo vokelis jauniesiems ūkininkams.
Pasak Vytenio Grigo, be realių finansinių instrumentų situacija nesikeis: „Be realių finansinių instrumentų kartų kaita žemės ūkyje liks tik deklaracija.“
Ši problema Lietuvoje ypač opi – aukštos žemės kainos, dideli investiciniai poreikiai ir finansinės rizikos jaunimui tampa rimta kliūtimi pradėti ūkininkauti.
Klimato rizikos – naujoji realybė
Europos žemės ūkis vis labiau susiduria su klimato ekstremumais. Sausros, liūtys, šalnos ar kruša tampa ne išimtimi, o kasdienybe. Skaičiuojama, kad nuostoliai siekia apie 28 mlrd. eurų per metus, o didelė jų dalis lieka neapdrausta.
Todėl būsimoje BŽŪP vis didesnis dėmesys bus skiriamas: rizikos valdymo fondams, draudimo sistemoms, ankstyvo perspėjimo sprendimams, klimato adaptacijos investicijoms, preciziniam ūkininkavimui.
Lietuvos ūkininkams tai reiškia konkrečias galimybes investuoti į modernizaciją – nuo laistymo sistemų iki energijos efektyvumo sprendimų.
Energetikos ir sąnaudų spaudimas
Europos Komisija jau siūlo laikinas valstybės pagalbos priemones dėl augančių energijos ir trąšų kainų. Pagal naują modelį valstybės galės kompensuoti iki 70 proc. papildomų išlaidų.
Tai reikšmingas instrumentas, tačiau jo efektyvumas priklausys nuo nacionalinių sprendimų – kaip greitai ir tiksliai valstybės, įskaitant Lietuvą, sugebės juo pasinaudoti.
Gyvulininkystė išlieka strateginė
Svarbi žinia ateina ir gyvulininkystės sektoriui. Europos Parlamentas aiškiai patvirtino, kad ši sritis išlieka strategiškai svarbi: maisto saugumui, regionų gyvybingumui, darbo vietoms, žiedinei ekonomikai.
Tai ypač svarbu Lietuvos pieno ir mėsos ūkiams, kurie šiuo metu susiduria su rimtais ekonominiais iššūkiais.
Naujas ūkininko vaidmuo
Europos žemės ūkio politika akivaizdžiai keičia požiūrį į ūkininką. Ateities ūkininkas bus ne tik maisto gamintojas, bet ir: klimato rizikų valdytojas, inovacijų diegėjas, strateginio saugumo grandis.
Todėl, kaip pabrėžia ŽŪR vicepirmininkas Vytenis Grigas, šiandien ypač svarbu nelikti nuošalyje: „Lietuvos ūkininkų bendruomenei labai svarbu aktyviai dalyvauti šiose diskusijose ir ginti savo interesus dabar, kol formuojami sprendimai, kurie lems žemės ūkio kryptį ateinančiam dešimtmečiui.“
Šiandien formuojami sprendimai nulems ne tik finansavimą, bet ir patį žemės ūkio modelį Europoje. Todėl Lietuvos balsas turi būti girdimas dabar – kol dar galima daryti įtaką, o ne tik prisitaikyti prie jau priimtų taisyklių.