Copa-Cogeca kreipėsi į Europos Sąjungos žemės ūkio ministrus, pateikdama poziciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų. Organizacija pabrėžia, kad būsimoji BŽŪP turi sudaryti sąlygas išlaikyti konkurencingą, atsparų ir gyvybingą Europos žemės ūkį, kartu mažinant ūkininkams tenkančią administracinę naštą ir suteikiant daugiau galimybių valstybėms narėms priemones pritaikyti prie nacionalinių bei regioninių sąlygų.
2026 m. spalio 1 d. išplatintoje pozicijoje Copa-Cogeca pateikia konkrečius siūlymus dėl tiesioginių išmokų, paramos gavėjų apibrėžimo, kartų kaitos, aplinkosaugos priemonių, susietosios paramos, rizikos valdymo ir investicijų.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pažymi, kad diskusijos dėl BŽŪP po 2027 m. yra ypač svarbios ir Lietuvos ūkininkams, nes dabar priimami sprendimai ilgam laikui nulems ne tik paramos sistemą, bet ir ūkių konkurencingumo sąlygas.
„Būsimoji BŽŪP turi būti kuriama pradedant nuo realaus ūkininko gyvenimo ir jo ūkio, o ne nuo papildomų administracinių procedūrų. Lietuvos ūkininkai puikiai supranta savo atsakomybę už maisto gamybą, aplinką, dirvožemį ir kaimo gyvybingumą. Tačiau kiekvienas naujas reikalavimas turi turėti aiškų tikslą, būti praktiškai įgyvendinamas ir ekonomiškai pagrįstas. BŽŪP lėšos pirmiausia turi padėti ūkiams išlikti gyvybingiems, investuoti ir gaminti“, – sako A. Pabedinskienė.
Daugiau sprendimų – pačioms valstybėms narėms
Vienas pagrindinių Copa-Cogeca siūlymų – suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo pasirenkant ir pritaikant BŽŪP priemones. Organizacijos nuomone, reikėtų vengti vienodų privalomų sprendimų visai Europos Sąjungai, nes skiriasi valstybių žemės ūkio struktūra, gamtinės sąlygos ir ūkininkavimo modeliai.
ŽŪR pirmininkės teigimu, šis principas Lietuvai itin aktualus.
„Europos žemės ūkis nėra vienodas. Skiriasi klimatas, dirvožemis, ūkių dydžiai, gamybos kryptys ir ekonominės sąlygos. Todėl tai, kas tinkama vienos valstybės ūkininkui, nebūtinai bus tinkama Lietuvos ūkiui. Bendri tikslai gali ir turi būti europiniai, tačiau valstybėms būtina palikti pakankamai galimybių pasirinkti priemones, kuriomis tuos tikslus galima pasiekti efektyviausiai“, – pažymi A. Pabedinskienė.
Mažesnė administracinė našta ir ūkininko „teisė suklysti“
Copa-Cogeca ragina paprastinti BŽŪP taisykles, kontrolės procedūras ir sankcijų sistemą, atsisakyti perteklinių reikalavimų bei išlaikyti vadinamąją ūkininko „teisę suklysti“.
Organizacijos pozicijoje taip pat siūloma lanksčiau apibrėžti ūkininką ir paramos gavėją. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pačios nustatyti, kas laikomas ūkininku, o parama neturėtų būti apribota tik tais asmenimis, kuriems žemės ūkis yra pagrindinė veikla. Galimybės dalyvauti paramos priemonėse turėtų būti sudarytos ir kooperatyvams, gamintojų organizacijoms bei jų asociacijoms.
Siūloma paprastinti ir tinkamo hektaro apibrėžimą, atsisakant perteklinio reikalavimo įrodinėti visišką žemės kontrolę, gaunamą naudą bei finansinės rizikos prisiėmimą. Kartu turėtų būti tinkamai įvertinami biologinės įvairovės apsaugos tikslai.
„Supaprastinimas negali reikšti vien trumpesnio teisės akto ar mažesnio formų skaičiaus. Ūkininkas realų supaprastinimą pajus tada, kai mažiau laiko turės skirti dokumentams, kai taisyklės bus aiškios, o netyčinė klaida nebus automatiškai vertinama taip pat kaip sąmoningas pažeidimas. Žmogus turi dirbti ūkyje, o ne nuolat baimintis, kad dėl techninės klaidos neteks paramos“, – sako ŽŪR pirmininkė.
Copa-Cogeca pasisako už plotu grindžiamos pajamų paramos išlaikymą
Svarbi Copa-Cogeca pozicijos dalis – plotu grindžiamos tiesioginės pajamų paramos išsaugojimas.
Organizacija pasisako už tai, kad tiesioginės išmokos nebūtų siejamos vien su ūkio dydžiu, ūkininko amžiumi, teisine forma ar gamybos tipu. Copa-Cogeca taip pat nepritaria privalomam išmokų mažinimui ir ribojimui.
A. Pabedinskienės teigimu, diskutuojant apie tiesiogines išmokas būtina matyti jų paskirtį visoje žemės ūkio ekonomikoje.
„Tiesioginės išmokos ūkininkui nėra dovana. Jos yra BŽŪP pajamų palaikymo priemonė, kuri ypač svarbi esant dideliems rinkų, gamybos sąnaudų ir klimato svyravimams. Todėl bet kokius siūlymus jas riboti turime vertinti labai atsakingai ir pirmiausia atsakyti į klausimą, kokį poveikį toks sprendimas turės ūkių ekonominiam gyvybingumui bei Europos gebėjimui apsirūpinti savo maistu“, – pabrėžia ŽŪR pirmininkė.
Kartų kaitą skatinti, o ne ūkininkus skirstyti pagal amžių
Copa-Cogeca ragina daugiau dėmesio skirti realiai kartų kaitai žemės ūkyje ir vengti formalių paramos apribojimų pagal ūkininko amžių.
Organizacijos nuomone, parama neturėtų būti automatiškai ribojama pensinio amžiaus sulaukusiems ūkininkams. Vietoje to reikėtų stiprinti priemones, padedančias perduoti ūkius ir sudarančias palankesnes sąlygas jauniesiems ūkininkams pradėti bei plėtoti veiklą.
„Kartų kaitos neišspręsime vien nustatydami amžiaus ribą. Turime sukurti sąlygas, kad vyresnioji karta norėtų ir galėtų perduoti gyvybingą ūkį, o jaunas žmogus matytų perspektyvą jį perimti. Tam reikia žemės prieinamumo, investicijų, finansavimo, žinių ir prognozuojamos žemės ūkio politikos. Jaunas žmogus ūkininkavimą rinksis tada, kai matys jame ateitį“, – teigia A. Pabedinskienė.
Aplinkosaugos priemonės turi būti patrauklios ūkininkui
Copa-Cogeca siūlo aplinkosaugos ir klimato priemonėse daugiau dėmesio skirti savanoriškumui bei finansinėms paskatoms, o valstybėms narėms suteikti daugiau galimybių rinktis priemones pagal nacionalines sąlygas.
Organizacijos nuomone, išmokos už aplinkosauginius ir klimato įsipareigojimus neturėtų apsiriboti vien papildomų išlaidų ar prarastų pajamų kompensavimu – jos turėtų realiai prisidėti prie ūkininko pajamų.
Kaip galimos kryptys įvardijamas tikslusis ūkininkavimas, skaitmenizuotas drėkinimas, minimalus žemės dirbimas, integruota gamyba ir kitos tvarios ūkininkavimo sistemos.
„Jeigu norime, kad ūkininkas imtųsi papildomų aplinkosauginių įsipareigojimų, turime jam pasiūlyti ekonomiškai patrauklią priemonę. Tvarumas turi eiti kartu su ūkio ekonominiu tvarumu. Ūkininkas negali ilgą laiką įgyvendinti priemonių, kurios jam reiškia vien papildomas išlaidas, riziką ir administracinę naštą“, – pažymi A. Pabedinskienė.
Gyvulininkystei negali būti taikomas vienodas modelis
Copa-Cogeca atkreipia dėmesį ir į susietosios paramos ateitį. Organizacija siūlo atsisakyti papildomų privalomų aplinkosauginių kriterijų susietajai paramai, pavyzdžiui, visoje ES vienodai taikomų gyvulių tankumo reikalavimų.
Pabrėžiama, kad Europos Sąjungos gyvulininkystės sistemos, ūkių struktūra ir nacionalinės sąlygos yra labai skirtingos, todėl vienodas modelis gali būti netinkamas daliai valstybių narių.
Rizikos valdymui ir investicijoms – daugiau lankstumo
Copa-Cogeca nepritaria vienodam visai ES rizikos valdymo modeliui. Siūloma sudaryti galimybes valstybėms narėms plėtoti savitarpio fondus bei kitas viešąsias ir privačias rizikos valdymo priemones, taip pat lanksčiau vertinti atskirų žemės ūkio sektorių patiriamus nuostolius.
Investicijų srityje prioritetas turėtų būti teikiamas ūkių atsparumą, tvarumą ir konkurencingumą didinantiems sprendimams. Tarp jų – vandens kaupimas ir valdymas, drėkinimo sistemos, tiksliojo vandens valdymo technologijos bei kitos investicijos, padedančios ūkiams prisitaikyti prie besikeičiančių gamybos sąlygų.
Copa-Cogeca taip pat siūlo BŽŪP intervencijoms netaikyti principo „nedaryti reikšmingos žalos“ (DNSH), atsisakyti socialinių sąlygų taikymo BŽŪP sąlygų sistemoje, o Europos Komisijos rekomendacijas valstybėms narėms traktuoti kaip strategines gaires, o ne papildomus privalomus reikalavimus.
BŽŪP turi stiprinti žemės ūkį, o ne administracinę sistemą
Copa-Cogeca siekia, kad BŽŪP po 2027 m. būtų paprastesnė, lankstesnė ir geriau pritaikyta skirtingoms valstybių narių sąlygoms. Organizacija pasisako už plotu grindžiamos tiesioginių išmokų sistemos išlaikymą, mažesnę administracinę naštą, didesnį valstybių narių lankstumą bei savanoriškumu ir tinkamomis finansinėmis paskatomis grindžiamą ūkininkų dalyvavimą aplinkosaugos priemonėse.
„BŽŪP ateities diskusijose neturime pamesti pagrindinio žmogaus – ūkininko. Galime turėti ambicingiausius Europos tikslus, tačiau juos įgyvendins žmonės savo ūkiuose. Todėl būsimoji politika turi padėti ūkininkui gaminti, investuoti, prisitaikyti prie klimato ir rinkos pokyčių bei perduoti gyvybingą ūkį kitai kartai. Stiprus ūkininkas reiškia stiprų kaimą, saugesnę maisto gamybą ir atsparesnę Europą“, – apibendrina ŽŪR pirmininkė A. Pabedinskienė.