Klimato kaita, besikeičiantis žemės naudojimas ir kaimo vietovių tuštėjimas didina miškų ir kitų teritorijų gaisrų riziką Europoje. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad kovojant su šia grėsme svarbios ne vien ugniagesių pajėgos – ūkininkai ir miškų savininkai yra svarbi viso atsparumo gaisrams ciklo dalis: nuo prevencijos ir pasirengimo iki pagalbos kilus gaisrui bei teritorijų atkūrimo.
Miškų gaisrų mastas Europoje kelia vis didesnį susirūpinimą. 2025 m. visoje Europos Sąjungoje išdegė daugiau kaip 1 mln. hektarų, o iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. ugnis jau buvo nusiaubusi apie 620 tūkst. hektarų. Tai maždaug dvigubai daugiau nei 2006–2025 m. vidurkis tuo pačiu metų laikotarpiu.
Europos Komisija pažymi, kad gaisrai tampa intensyvesni, apima didesnes teritorijas ir yra sunkiau prognozuojami. Prie didėjančios rizikos prisideda ne tik klimato kaita ir žmonių veikla, bet ir kaimo vietovių tuštėjimas, tradicinės žemės ūkio veiklos atsisakymas bei nepakankamai aktyvus miškų tvarkymas.
Todėl atsparumas gaisrams turi būti kuriamas ne tik tada, kai liepsnos jau apima miškus ar laukus. Jis prasideda gerokai anksčiau – nuo tinkamo žemės ir miškų valdymo.
Prevencija: tinkamai prižiūrima žemė gali sumažinti riziką
Vienas svarbiausių žingsnių – prevencija.
Aktyviai tvarkant žemės ūkio naudmenas ir miškus galima mažinti degios biomasės kaupimąsi ir kartu tikimybę, kad kilęs gaisras greitai išplis.
Svarbų vaidmenį gali atlikti miškų retinimas, genėjimas ir pomiškio tvarkymas, tinkamai prižiūrimos priešgaisrinės juostos bei ganymas. Ekstensyvus avių ir ožkų ganymas padeda kontroliuoti žoles ir krūmynus, kurie sausros metu gali tapti lengvai užsiliepsnojančia medžiaga.
Reikšmingi ir vadinamieji mozaikiniai kraštovaizdžiai, kuriuose žemės ūkio naudmenos, ganyklos, miškai ir kitos teritorijos nesudaro vientiso degios augmenijos masyvo. Toks kraštovaizdis gali padėti sulėtinti ugnies plitimą.
Pasirengimas: keliai, vandens šaltiniai ir vietos žmonių žinios
Antrasis atsparumo gaisrams etapas – pasirengimas.
Gerai prižiūrimi miško keliai, privažiavimai, vandens paėmimo vietos, rezervuarai ir kita infrastruktūra kilus nelaimei gali tapti itin svarbūs.
Ne mažiau reikšmingas vietos žmonių vaidmuo. Ūkininkai ir miškų savininkai gerai pažįsta savo teritorijas, žino privažiavimo kelius, vandens telkinius, sudėtingesnes vietoves. Nuolatinis jų buvimas kaimo vietovėse taip pat gali padėti anksčiau pastebėti kilusį gaisrą.
Kilus gaisrui – pagalba technika ir vietos pažinimu
Ūkininkų indėlis gali būti svarbus ir reaguojant į jau kilusį gaisrą.
Esant poreikiui ir veikiant kartu su atsakingomis tarnybomis, ūkiuose turima technika, vandens talpyklos bei geras vietovės pažinimas gali padėti ekstremalios situacijos metu.
Europos Komisija pabrėžia, kad ūkininkų ir miškų savininkų buvimas vietoje prisideda tiek prie ankstyvo gaisrų nustatymo, tiek prie reagavimo galimybių.
Po gaisro darbas nesibaigia
Ketvirtasis etapas – atkūrimas.
Gaisrui pasibaigus būtina pasirūpinti pažeistomis žemės ūkio ir miškų teritorijomis: stabdyti dirvožemio eroziją, skatinti natūralų augalijos atsinaujinimą, o prireikus atsodinti mišką ir atkurti žemės ūkio paskirties plotus.
Atkuriant miškus svarbu atsižvelgti ir į jų atsparumą ateities klimato bei gaisrų rizikai. Kur įmanoma, mišresnė medynų struktūra ir vietos sąlygoms tinkamos rūšys gali padėti didinti miškų atsparumą.
Taigi gaisrų valdymas yra nenutrūkstantis ciklas: prevencija – pasirengimas – reagavimas – atkūrimas.
BŽŪP gali prisidėti prie atsparumo didinimo
Svarbią finansinę paramą šioms veikloms gali suteikti 2023–2027 m. Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP).
Jos priemonėmis gali būti remiamos prevencinės investicijos žemės ir miškų ūkyje, miškų atkūrimas po stichinių nelaimių, ganymas, agrarinė miškininkystė, biomasės kontrolė, miškų struktūros gerinimas, priešgaisrinės juostos bei miškų infrastruktūra.
Taip pat numatytos rizikos valdymo, bendradarbiavimo, mokymo, konsultavimo ir inovacijų priemonės.
Europos Komisijos duomenimis, apie 1 mlrd. eurų BŽŪP lėšų tiesiogiai skiriama miškų prevencijai ir atkūrimui po stichinių nelaimių, įskaitant gaisrus, o apie 4,2 mlrd. eurų numatyta su tvariu miškų valdymu susijusioms BŽŪP miškininkystės intervencijoms.
Aktyvus ūkininkavimas – taip pat prevencijos priemonė
Gaisrų rizikos kontekste vis svarbesnis tampa supratimas, kad aktyviai dirbama žemė ir prižiūrimas miškas gali būti viena iš prevencijos priemonių.
Ūkininkavimas, gyvulių ganymas, pievų ir kraštovaizdžio priežiūra, aktyvus bei tvarus miškų valdymas padeda mažinti perteklinės biomasės kaupimąsi. Todėl žemės apleidimas kai kuriose teritorijose gali turėti ne tik ekonominių ar socialinių, bet ir priešgaisrinės saugos pasekmių.
Europos Komisijos 2026 m. kovo mėnesį pristatytas integruoto miškų gaisrų rizikos valdymo požiūris taip pat pabrėžia, kad ūkininkai ir miškininkai turi svarbų vaidmenį mažinant gaisrų riziką.
Aktyvus žemės ir miškų valdymas šiandien gali reikšti didesnį atsparumą gaisrams rytoj. O ūkininkai ir miškų savininkai šiame procese yra ne problemos stebėtojai, bet svarbi jos sprendimo dalis.