Lietuvos, Latvijos ir Estijos privačių miškų savininkų organizacijos pirmą kartą pasirašė bendrą rezoliuciją, kuria kreipiasi į trijų Baltijos valstybių vyriausybes bei jų nuolatines atstovybes Europos Sąjungos institucijose. Dokumente raginama formuoti subalansuotą, įrodymais pagrįstą ir socialiai atsakingą miškų, gamtos apsaugos, klimato bei Europos Sąjungos politiką, pripažįstant privačius miškų savininkus lygiaverčiais partneriais.
2026 m. liepos 2 d. priimtą rezoliuciją pasirašė Latvijos miško savininkų asociacijos prezidentas Arnis Muiznieks, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis ir Estijos privačių miškų sąjungos generalinė direktorė Kristel Järve.
Dokumentas adresuotas Latvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybėms bei šių valstybių nuolatinėms atstovybėms Europos Sąjungoje. Juo siekiama, kad Baltijos šalys aktyviau gintų bendrus regiono interesus formuojant Europos Sąjungos miškų, klimato ir biologinės įvairovės politiką.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad miško savininkai nėra atskira visuomenės grupė – jie yra šeimos, vietos bendruomenių nariai, darbdaviai, mokesčių mokėtojai ir žmonės, kurie dažnai jau kelias kartas atsakingai prižiūri savo miškus. Dokumento autoriai akcentuoja, kad gamtos apsauga neturi būti grindžiama vien draudimais ir apribojimais privatiems savininkams, o sprendimai turi būti priimami bendradarbiaujant, remiantis mokslu, pasitikėjimu ir bendra visuomenės atsakomybe.
Rezoliucijoje pažymima, kad mediena yra strategiškai svarbus vietinis ir atsinaujinantis Baltijos šalių išteklius. Tvarus miškų naudojimas prisideda prie bioekonomikos plėtros, padeda mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, stiprina energetinį ir ekonominį saugumą, kuria darbo vietas regionuose bei padeda siekti klimato kaitos švelninimo tikslų.
Dokumente išdėstyta dvylika pagrindinių siūlymų, kuriuos Baltijos šalių organizacijos ragina įgyvendinti nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis. Tarp svarbiausių prioritetų – pripažinti privačių miškų savininkus strateginiais partneriais įgyvendinant biologinės įvairovės, klimato, bioekonomikos ir kaimo plėtros tikslus, visus sprendimus grįsti patikimais moksliniais duomenimis ir skaidriomis procedūromis bei užtikrinti savininkų teisę susipažinti su sprendimams naudojama informacija.
Rezoliucijos autoriai taip pat ragina sudaryti sąlygas žmonėms gyventi ir dirbti kaimo vietovėse, skatinti investicijas į miškininkystę ir užtikrinti nuspėjamą verslo aplinką. Didelis dėmesys skiriamas savanoriškoms gamtos apsaugos priemonėms – siūloma jas laikyti prioritetiniu modeliu, pagrįstu savininkų ir valstybės bendradarbiavimu bei pakankamu finansavimu.
Vienas svarbiausių dokumento akcentų – teisinga kompensavimo sistema. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad jei visuomenės interesais nustatomi papildomi miškų naudojimo apribojimai, jų ekonominė našta negali būti perkeliama tik privatiems savininkams. Kompensacijos turėtų atspindėti realius ekonominius nuostolius – prarastas pajamas, turto vertės sumažėjimą, papildomas miško priežiūros išlaidas ir ilgalaikius veiklos apribojimus. Dokumente pabrėžiama, kad viešoji nauda turi būti finansuojama viešosiomis lėšomis.
Rezoliucijoje taip pat raginama vengti naujų ilgalaikių ar nuolatinių miškų tvarkymo apribojimų, jeigu jie nėra aiškiai pagrįsti, proporcingi ir lydimi sąžiningų kompensacijų. Baltijos šalys kviečiamos užtikrinti aktyvų miško savininkų organizacijų dalyvavimą rengiant Nacionalinius gamtos atkūrimo planus, skatinti aktyvią tvarią miškininkystę kaip klimato politikos dalį ir sudaryti sąlygas lanksčiai reaguoti į klimato kaitos, stichinių nelaimių, kenkėjų bei geopolitinių grėsmių keliamus iššūkius.
Atskiras dėmesys skiriamas naujajam 2028–2034 m. Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui. Organizacijos ragina užtikrinti pakankamą finansavimą miškų atkūrimui, jaunuolynų ugdymui, klimato kaitos švelninimo priemonėms, biologinės įvairovės apsaugai, miškų infrastruktūrai, konsultavimo paslaugoms, skaitmeniniams sprendimams ir rizikų prevencijai.
Rezoliucijoje taip pat kviečiama pasinaudoti Europos Sąjungos teisės aktų supaprastinimo iniciatyvomis bei Paukščių ir Buveinių direktyvų peržiūra, siekiant, kad gamtos apsaugos politika būtų praktiška, proporcinga ir užtikrintų teisinį aiškumą žemės savininkams.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis pabrėžia, kad Baltijos šalys šiandien turi kaip niekada anksčiau veikti vieningai.
„Baltijos valstybės turi panašią miškų nuosavybės struktūrą, panašius gamtinius išteklius ir susiduria su tais pačiais iššūkiais – klimato kaita, didėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais ir būtinybe išsaugoti konkurencingą miškininkystės sektorių. Todėl mūsų balsas Europos Sąjungoje turi būti vieningas. Tik kartu galime pasiekti, kad sprendimai būtų priimami remiantis mokslu, objektyviais duomenimis ir pagarba žmonėms, kurie kasdien rūpinasi miškais“, – sako dr. A. Gaižutis.
Žemės ūkio rūmų vertinimu, ši Baltijos šalių iniciatyva yra svarbus žingsnis stiprinant regiono bendradarbiavimą ir ginant bendrus interesus Europos Sąjungoje. ŽŪR nuosekliai laikosi pozicijos, kad aplinkosaugos ir klimato tikslai turi būti įgyvendinami kartu su žemės ir miškų savininkais, gerbiant nuosavybės teises, užtikrinant teisinį aiškumą ir sąžiningą kompensavimą už visuomenės labui taikomus veiklos apribojimus.
Gerai tvarkomi miškai vienu metu gali saugoti biologinę įvairovę, kaupti anglį, aprūpinti visuomenę atsinaujinančia žaliava ir kurti darbo vietas regionuose. Tačiau tam būtinas pasitikėjimas tarp valstybės ir miško savininkų. Jeigu visuomenė tikisi papildomų gamtosauginių naudų, jų kaštai turi būti pasidalijami sąžiningai. Tik partneryste, o ne draudimais, galime užtikrinti atsparius miškus, stiprias kaimo bendruomenes ir konkurencingą bioekonomiką.