Europos Komisijai paskelbus ES Gyvulininkystės strategiją, Copa-Cogeca pateikė išsamią jos analizę, kurioje įvertino svarbiausias dokumento nuostatas ir išskyrė klausimus, kuriems įgyvendinimo etape reikės skirti ypatingą dėmesį.
Pasak Copa-Cogeca, strategijos paskelbimas yra svarbus politinis žingsnis, nes joje gyvulininkystė pirmą kartą per daugelį metų aiškiai pripažįstama strateginiu Europos žemės ūkio sektoriumi, užtikrinančiu apsirūpinimą maistu, prisidedančiu prie kaimo plėtros, biologinės įvairovės išsaugojimo ir žiedinės bioekonomikos vystymo. Tačiau organizacija pabrėžia, kad strategijoje daugiausia apibrėžiamos politinės kryptys, o ne konkretūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl tikrieji pokyčiai priklausys nuo būsimų teisėkūros sprendimų ir finansinių priemonių.
Didesnis dėmesys konkurencingumui ir investicijoms
Viena svarbiausių strategijos krypčių – Europos gyvulininkystės konkurencingumo stiprinimas. Europos Komisija pripažįsta, kad sektoriui būtinos didesnės investicijos, geresnės finansavimo galimybės ir paprastesnės leidimų išdavimo procedūros. Taip pat akcentuojama būtinybė mažinti administracinę naštą bei sudaryti stabilesnę teisinę aplinką investicijoms.
Copa-Cogeca palankiai vertina ir tai, kad strategijoje pripažįstamas svarbus kooperatyvų bei gamintojų organizacijų vaidmuo, stiprinant ūkininkų derybines galias rinkoje.
Daugiau dėmesio gyvūnų sveikatai
Strategijoje gyvūnų sveikata įvardijama kaip vienas svarbiausių sektoriaus atsparumo elementų. Numatoma stiprinti ligų prevenciją, plėsti vakcinų naudojimą, kurti pažangias ligų stebėsenos sistemas ir didinti Europos Sąjungos paramą prevencinėms priemonėms.
Copa-Cogeca teigiamai vertina siekį pereiti nuo ligų pasekmių valdymo prie jų prevencijos, kartu išlaikant vieningą Europos Sąjungos požiūrį į gyvūnų ligų kontrolę.
Tvarumas – ne mažinant gamybą, o didinant efektyvumą
Svarbus strategijos akcentas – požiūrio pokytis į gyvulininkystės tvarumą. Europos Komisija daugiau dėmesio skiria ne gyvulininkystės mažinimui, bet jos efektyvumo didinimui pasitelkiant inovacijas, žiedinės ekonomikos principus ir pažangias technologijas.
Strategijoje pabrėžiama:
- gyvulininkystės sistemų įvairovė Europoje;
- ganymo reikšmė biologinei įvairovei;
- genetikos ir naujų technologijų taikymas;
- efektyvesnis mėšlo ir maisto medžiagų panaudojimas;
- biodujų ir biometano gamybos plėtra;
- vieningos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos metodikos kūrimas.
Gyvūnų gerovės reikalavimai turi būti įgyvendinami atsakingai
Strategijoje numatyti ir konkretūs gyvūnų gerovės teisėkūros pokyčiai. Iki 2026 m. pabaigos planuojama pateikti pasiūlymus dėl narvų atsisakymo vištų dedeklių ūkiuose, o iki 2027 m. – kiaulininkystės sektoriuje.
Copa-Cogeca pabrėžia, kad šie pokyčiai turi būti pagrįsti mokslu, įgyvendinami palaipsniui ir kartu užtikrinant pakankamą finansavimą ūkininkams. Taip pat būtina užtikrinti, kad tokie patys reikalavimai būtų taikomi ir į Europos Sąjungą importuojamai produkcijai.
Sąžiningesnė tarptautinė prekyba
Strategijoje daugiau dėmesio skiriama sąžiningoms konkurencijos sąlygoms tarptautinėje prekyboje. Europos Komisija numato stiprinti importo kontrolę, gerinti eksporto galimybes bei siekti, kad importuojamai produkcijai būtų taikomi lygiaverčiai gyvūnų gerovės ir gamybos standartai.
Dėmesys kaimo vietovių gyvybingumui
Vienas svarbiausių naujosios strategijos akcentų – gyvulininkystės reikšmės kaimo bendruomenėms pripažinimas. Dokumente pabrėžiama, kad gyvulininkystė padeda išvengti žemės apleidimo, palaiko biologinę įvairovę ir kuria ekonominį gyvybingumą regionuose.
Numatoma didesnė parama pažeidžiamoms teritorijoms, vietos vertės grandinėms ir įvairioms gyvulininkystės sistemoms, atsisakant vienodo požiūrio visiems ūkiams.
Rizikos valdymas tampa vienu svarbiausių prioritetų
Strategijoje numatyta stiprinti rizikos valdymo sistemą – kurti specialias finansavimo priemones gyvulininkystės sektoriui, plėtoti draudimo ir savitarpio fondų sistemas bei gerinti pasirengimą klimato, ligų ir rinkos krizėms.
Copa-Cogeca teigimu, tai ypač svarbu, atsižvelgiant į dažnėjančius ekstremalius klimato reiškinius ir gyvūnų ligų protrūkius.
A.Pabedinskienė: strategijos sėkmę lems praktinis įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pažymi, kad Europos Komisijos pristatyta Gyvulininkystės strategija siunčia svarbų signalą, jog gyvulininkystė išlieka strategiškai reikšminga Europos Sąjungos žemės ūkio šaka. Tačiau vien politinių deklaracijų nepakaks.
ŽŪR pirmininkė A.Pabedinskienė pabrėžia, kad siekiant išlaikyti konkurencingą Lietuvos ir Europos gyvulininkystę būtina užtikrinti pakankamą finansavimą investicijoms, mažinti administracinę naštą, skatinti kooperaciją, diegti inovacijas, stiprinti gyvūnų sveikatos prevenciją ir sudaryti sąlygas ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos bei rinkos pokyčių.
Tik konkretūs teisėkūros sprendimai, pakankamos investicijos ir nuoseklus dialogas su socialiniais partneriais parodys, ar strategijoje įtvirtinta vizija taps realia pažanga Europos ir Lietuvos gyvulininkystės sektoriui.