Europos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacija Copa-Cogeca drauge su kitomis Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus organizacijomis parengė bendrą kreipimąsi dėl Europos Sąjungos konkurencingumo darbotvarkės ir 2028–2034 m. Europos konkurencingumo fondo.
Dokumente pabrėžiama, kad žemės ūkis ir visa žemės ūkio bei maisto grandinė turi išlikti vienu svarbiausių Europos Sąjungos strateginių prioritetų, o būsimame finansavimo modelyje šiam sektoriui turi būti numatyta aiški ir pakankamai finansuojama investicijų kryptis.
Žemės ūkis – strateginis Europos sektorius
Kreipimosi autoriai pažymi, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra neatsiejama Europos ekonomikos, visuomenės ir saugumo dalis.
Visa žemės ūkio ir maisto vertės grandinė – nuo pirminės gamybos iki maisto perdirbimo ir tiekimo vartotojams – kasmet sukuria daugiau kaip 1 trilijoną eurų bendrosios pridėtinės vertės Europos Sąjungos ekonomikai.
Be ekonominės reikšmės, sektorius svariai prisideda prie:
- maisto saugumo užtikrinimo;
- ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;
- bioekonomikos plėtros;
- inovacijų ir skaitmenizacijos;
- sveikatos, aplinkosaugos ir klimato tikslų įgyvendinimo;
- Europos strateginio atsparumo stiprinimo.
Organizacijų teigimu, šie aspektai rodo, kad žemės ūkis turi būti laikomas ne tik tradiciniu ekonomikos sektoriumi, bet ir viena svarbiausių Europos strateginių investicijų krypčių.
Raginama išlaikyti atskirą finansavimo kryptį
Kreipimesi Europos Komisija ir Europos Parlamento nariai raginami išlaikyti siūlomą atskirą Europos konkurencingumo fondo finansavimo kryptį „Sveikata, biotechnologijos, žemės ūkis ir bioekonomika“.
Pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad ši kryptis turi būti išsaugota ir jai turi būti skirta pakankamai lėšų investicijoms į visą žemės ūkio ir maisto grandinę – nuo pirminės gamybos ūkiuose iki maisto perdirbimo, inovacijų diegimo ir gamybos modernizavimo.
Jų vertinimu, tik nuoseklios investicijos į visus grandinės etapus leis didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą, atsparumą ir gebėjimą užtikrinti patikimą aprūpinimą maistu.
Įspėja dėl galimų rizikų
Dokumentą pasirašiusios organizacijos reiškia susirūpinimą dėl siūlymų minėtą finansavimo kryptį pakeisti platesne kategorija „Tvari gerovė“.
Jų nuomone, toks sprendimas sumažintų žemės ūkio ir maisto sektoriaus galimybes tiesiogiai pretenduoti į Europos konkurencingumo fondo finansavimą bei susilpnintų Europos Sąjungos pastangas stiprinti konkurencingumą, strateginį savarankiškumą ir aprūpinimo maistu saugumą.
Organizacijos pabrėžia, kad dabartinių geopolitinių, ekonominių ir klimato iššūkių kontekste investicijos į žemės ūkį neturėtų būti mažinamos ar išskaidomos tarp platesnių finansavimo prioritetų.
Investicijos į žemės ūkį – investicijos į Europos ateitį
Copa-Cogeca ir bendrą kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pažymi, kad stipri ir konkurencinga žemės ūkio bei maisto grandinė yra viena svarbiausių Europos atsparumo prielaidų.
Jų teigimu, būsimojo Europos konkurencingumo fondo prioritetai turėtų aiškiai atspindėti strateginę žemės ūkio reikšmę, užtikrinant pakankamą finansavimą inovacijoms, skaitmenizacijai, bioekonomikai, tvariai gamybai ir visos maisto grandinės konkurencingumo stiprinimui. Tai ne tik prisidėtų prie Europos ekonomikos augimo, bet ir sustiprintų ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą bei Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą.