Europos žemės ūkio sektorius susiduria su vis didesniu spaudimu dėl augančių trąšų kainų. Reaguodama į situaciją, Copa-Cogeca kreipėsi į Europos Sąjungos nuolatinius atstovus aplinkos, žemės ūkio, ekonomikos, prekybos ir finansų srityse, ragindama skubiai peržiūrėti anglies dioksido muitų mechanizmo taikymą trąšoms.
Trąšų kainos – kritinė ūkių problema
Trąšos šiandien sudaro nuo 15 iki 30 proc. visų ūkininkų gamybos sąnaudų, todėl kainų augimas tiesiogiai mažina ūkių pelningumą. 2026 m. pradžioje trąšų kainos išaugo apie 15 proc., o kai kurių produktų, ypač karbamido, kaina viršijo 800 eurų už toną.
Ekspertai pažymi, kad kainų kilimą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir Carbon Border Adjustment Mechanism (CBAM), kuris didina importuojamų trąšų kainas. Kadangi ES rinka iš dalies priklauso nuo importo, šis mechanizmas daro tiesioginį poveikį ūkininkų išlaidoms, o kartu skatina ir vidaus gamintojų kainų augimą.
Copa-Cogeca siūlymas
Copa-Cogeca pabrėžia, kad situacija tampa sunkiai valdoma, todėl siūlo: laikinai sustabdyti CBAM taikymą trąšoms krizės laikotarpiu, sukurti lankstesnes apsaugos priemones, užtikrinti greitesnį reagavimą į rinkos svyravimus.
Organizacijos teigimu, delsimas gali turėti ilgalaikių pasekmių – mažėti žemės ūkio produkcija, didėti maisto kainos ir silpnėti Europos ūkių konkurencingumas.
Lietuvos ūkininkai jaučia tiesioginį poveikį
Lietuvos žemės ūkio rūmai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ši problema taip pat itin aktuali. Dėl augančių trąšų kainų ūkininkai priversti mažinti naudojamus kiekius arba atidėti investicijas, o tai neišvengiamai paveiks būsimą derlių.
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia: „Trąšų kainų augimas šiandien yra vienas didžiausių iššūkių Lietuvos ūkininkams. Tai ne tik sąnaudų klausimas – tai tiesiogiai susiję su ūkių išlikimu ir gebėjimu konkuruoti rinkoje.“
Pasak jos, Lietuva yra ypač jautri tokiems pokyčiams: „Kadangi didelė dalis trąšų yra importuojama, bet kokie papildomi reguliaciniai mechanizmai, tokie kaip CBAM, dar labiau didina kainų spaudimą. Todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti klimato politikos tikslus su realiomis ūkininkų galimybėmis.“
Pasekmės visai maisto grandinei
Augančios trąšų kainos daro poveikį ne tik ūkininkams, bet ir visai maisto tiekimo grandinei: didėja gamybos savikaina, kyla maisto kainos vartotojams, mažėja sektoriaus konkurencingumas.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti įtakos ir maisto saugumui, ypač mažesnėse rinkose, tokiose kaip Lietuva.
Sprendimų reikia dabar
Copa-Cogeca aiškiai signalizuoja, kad sprendimų vilkinimas gali kainuoti brangiai. Laikinas CBAM taikymo trąšoms sustabdymas galėtų būti viena iš priemonių, padedančių sumažinti finansinę naštą ūkininkams.
Šiuo metu formuojami sprendimai turės ilgalaikį poveikį visam Europos žemės ūkiui. Todėl itin svarbu, kad Lietuvos ūkininkų interesai būtų aktyviai ginami – tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu.


