Derybose dėl 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžeto ryškėja valstybių narių nesutarimai – dalis šalių siekia mažesnio bendro biudžeto, o sanglaudos politiką remiančios valstybės ragina išsaugoti pakankamą finansavimą regionams ir žemės ūkiui. Augant poreikiui daugiau ES lėšų skirti konkurencingumui, gynybai ir civilinei saugai, vienu svarbiausių klausimų tampa tradicinių ES politikos sričių, tarp jų ir žemės ūkio, finansavimo ateitis.
Briuselyje vykusiame ES vadovų susitikime aptariant 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą išryškėjo skirtingos valstybių pozicijos tiek dėl bendro būsimo ES biudžeto dydžio, tiek dėl lėšų paskirstymo.
Vokietijos vadovaujama šešių valstybių grupė pasisako už mažesnį biudžetą. Tuo metu 17 valstybių grupė, remianti sanglaudos politiką, siekia išsaugoti finansavimą regionų plėtrai ir žemės ūkiui.
Žemės ūkiui teks konkuruoti su naujais ES prioritetais
Derybos vyksta ES susiduriant su didėjančiais finansiniais poreikiais. Greta tradicinių politikos sričių vis daugiau lėšų siekiama nukreipti konkurencingumui, gynybai ir civilinei saugai.
Tai reiškia, kad diskusija dėl būsimo ES biudžeto dydžio tiesiogiai susijusi ir su tuo, kiek finansavimo ateityje galės būti skiriama žemės ūkiui bei kaimo ir regionų plėtrai.
Jeigu bendras ES biudžetas būtų mažinamas, tačiau kartu būtų siekiama gerokai daugiau finansuoti naujus prioritetus, spaudimas tradicinėms ES politikos sritims neišvengiamai didėtų.
Žemės ūkio sektoriui tai ypač aktualu atsižvelgiant į didėjančias gamybos sąnaudas, klimato kaitos keliamus iššūkius, būtinybę investuoti į ūkių modernizavimą ir poreikį užtikrinti ES apsirūpinimą maistu.
R. Metsola įspėja dėl Europos Parlamento pritarimo
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola perspėjo, kad sumažinus siūlomą ES biudžetą gali būti sunku užsitikrinti Europos Parlamento pritarimą.
Jos teigimu, būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp finansavimo žemės ūkiui, regionų plėtrai ir naujiems ES prioritetams – konkurencingumui, gynybai bei civilinei saugai.
R. Metsola taip pat paragino Europos Parlamentą į derybas dėl būsimo biudžeto įtraukti nuo pat jų pradžios.
Vienas iš sprendimų – didesnės ES nuosavos pajamos
Kaip vienas galimų kompromisų svarstomas ES nuosavų pajamų didinimas.
Tai leistų sumažinti bendro ES biudžeto priklausomybę nuo tiesioginių valstybių narių įnašų ir kartu suteiktų daugiau galimybių finansuoti tiek tradicines politikos sritis, tiek naujus Sąjungos prioritetus.
Šis klausimas gali tapti vienu svarbiausių ieškant kompromiso tarp šalių, pasisakančių už biudžeto ribojimą, ir valstybių, siekiančių išlaikyti pakankamą finansavimą sanglaudai bei žemės ūkiui.
Sprendimai dėl biudžeto – tiesiogiai svarbūs ūkininkams
Būsimos daugiametės finansinės programos derybos žemdirbiams svarbios ne tik dėl bendro žemės ūkiui skiriamų lėšų dydžio. Nuo galutinių politinių sprendimų priklausys ir finansinės galimybės įgyvendinti būsimą Bendrąją žemės ūkio politiką, remti ūkių investicijas, kartų kaitą, kaimo vietovių gyvybingumą bei sektoriaus prisitaikymą prie naujų reikalavimų.
Todėl esminis klausimas – ar ES, iškeldama naujus strateginius prioritetus, jiems numatys papildomus finansinius išteklius, ar jų finansavimas didės tradicinių politikos sričių sąskaita.
Europos ūkininkams svarbu, kad žemės ūkio finansavimas nebūtų vertinamas vien kaip viena iš daugelio biudžeto išlaidų. Maisto gamyba, apsirūpinimo maistu saugumas ir gyvybingi kaimo regionai yra ES strateginio atsparumo dalis, todėl nauji Sąjungos prioritetai neturėtų būti finansuojami silpninant žemės ūkio politiką.
Derybos tęsis
Tikimasi, kad susitarimą dėl pagrindinių 2028–2034 m. ES biudžeto klausimų pavyks pasiekti iki 2026 m. pabaigos.
Kitas ES vadovų susitikimas, kuriame numatoma įvertinti derybų pažangą, planuojamas lapkričio 26 d.
R. Metsola taip pat paragino valstybes nares lanksčiau derėtis dėl aplinkosaugos, maisto ir pašarų teisės aktų supaprastinimo, kad politinės derybos galėtų judėti į priekį nelaukiant, kol bus parengti visi susiję dokumentai.