Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) atliko mokslinį vertinimą dėl galimybių plačiau naudoti žemės ūkio digestatus tręšimui. Vertinama, kad tam tikros kokybės reikalavimus atitinkančios skystosios digestatų frakcijos galėtų pakeisti dalį mineralinių trąšų, kartu išlaikant augalų produktyvumą ir užtikrinant aplinkos apsaugą.
Toks sprendimas būtų aktualus ir ūkininkams – efektyvesnis ūkiuose susidarančių maisto medžiagų panaudojimas galėtų mažinti mineralinių trąšų poreikį, gamybos sąnaudas bei Europos Sąjungos priklausomybę nuo importuojamų trąšų.
Kai kurie digestatai savo savybėmis artimi mineralinėms trąšoms
Digestatas susidaro anaerobinio skaidymo proceso metu, pavyzdžiui, biodujų gamyboje naudojant mėšlą ir kitas biologinės kilmės žaliavas. Jame išlieka augalams reikalingos maisto medžiagos, todėl digestatas gali būti grąžinamas į žemės ūkio gamybos ciklą.
JRC vertinime nurodoma, kad tam tikros skystosios digestatų frakcijos, kuriose yra daug augalams lengvai pasisavinamo azoto, savo tręšiamuoju poveikiu gali būti panašios į mineralines azoto trąšas.
Tai atveria galimybių efektyviau panaudoti ūkiuose ir biodujų gamyboje susidarančias maisto medžiagas, užuot didesnę dalį mineralinių trąšų įsigijus rinkoje.
Šis klausimas ypač aktualus svyruojant mineralinių trąšų kainoms ir esant jų tiekimo neapibrėžtumui.
Siūloma plėsti RENURE principo taikymą
Europos Komisija siekia sudaryti galimybę tam tikrus kokybės ir aplinkosaugos kriterijus atitinkančius skystuosius digestatus tręšimui naudoti panašiomis sąlygomis kaip RENURE trąšas.
RENURE – tai iš gyvulių mėšlo išgautos azoto trąšos, kurios, atitikusios nustatytus kriterijus, gali būti naudojamos kaip mineralinių trąšų pakaitalas.
Pagal nustatytas sąlygas RENURE trąšomis galima papildomai tręšti laukus, panaudojant iki 80 kg azoto vienam hektarui per metus, šio kiekio neįskaičiuojant į įprastą 170 kg azoto iš gyvulių mėšlo hektarui per metus ribą.
Europos Komisija siūlo galimybę tokį principą taikyti ir tam tikroms reikalavimus atitinkančioms skystosioms digestatų frakcijoms.
Ūkininkams tai galėtų suteikti daugiau lankstumo planuojant tręšimą ir kartu sudaryti sąlygas geriau panaudoti ūkiuose jau esančias maisto medžiagas.
Galimybė mažinti mineralinių trąšų poreikį
Platesnis digestatų panaudojimas galėtų būti svarbus ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visam ES žemės ūkiui.
Mineralinių azoto trąšų gamyba yra imli energijai, o Europos žemės ūkis išlieka jautrus pasaulinių energijos ir trąšų rinkų svyravimams. Todėl galimybė dalį mineralinio azoto pakeisti iš ūkiuose susidarančių organinių medžiagų atgautu azotu galėtų prisidėti prie didesnio žemės ūkio atsparumo.
Kartu tai sustiprintų ekonominę biodujų gamybos naudą: būtų gaunama ne tik atsinaujinančioji energija, bet ir vertingas produktas, kurio maisto medžiagos gali būti sugrąžinamos į dirvožemį.
Būtina užtikrinti kokybę ir tinkamą naudojimą
JRC kartu pabrėžia, kad platesnis digestatų naudojimas galimas tik laikantis aiškių kokybės ir aplinkosaugos reikalavimų.
Netinkamai naudojant azoto turinčias trąšas gali didėti amoniako emisijos ir nitratų išplovimo rizika, todėl svarbios ne tik paties digestato savybės, bet ir jo laikymas, naudojimo laikas, tręšimo technologija bei kiekiai.
Taip pat būtina užtikrinti, kad naudojami produktai nekeltų nepriimtinos rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai.
Todėl JRC vertinimas nėra siūlymas neribotai naudoti digestatus. Priešingai – galimybė juos plačiau naudoti siejama su nustatytų kokybės kriterijų laikymusi ir kontrole.
Didesnė nauda ūkiui ir žiedinei ekonomikai
Platesnis tinkamai apdorotų digestatų naudojimas galėtų tapti vienu iš praktinių žiedinės ekonomikos žemės ūkyje pavyzdžių.
Gyvulių mėšlas ir kitos biologinės žaliavos gali būti panaudojamos biodujoms ar biometanui gaminti, o po anaerobinio skaidymo likusios maisto medžiagos – grąžinamos į laukus ir naudojamos augalams tręšti.
ŽŪR požiūriu, galimybė efektyviau panaudoti ūkiuose susidarančias maisto medžiagas yra svarbi tiek ūkininkų ekonomikai, tiek žemės ūkio energetiniam savarankiškumui. Jei nustatyti reikalavimai užtikrina produkto saugą ir aplinkos apsaugą, reguliavimas turėtų sudaryti sąlygas ūkininkams tokias medžiagas racionaliai panaudoti ir mažinti priklausomybę nuo mineralinių trąšų.