Europos Komisija rugsėjo 8 d. pristatė naują strateginį požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje, kaimo vietovėse ir maisto sistemose. Vienas pagrindinių jo tikslų – sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų rezultatų ir realaus jų pritaikymo ūkiuose, stiprinant Europos žemės ūkio konkurencingumą, atsparumą ir apsirūpinimo maistu saugumą.
Naująjį strateginį požiūrį sudaro dvi tarpusavyje susijusios kryptys – AgRI 2040, apimanti žemės ūkį, miškininkystę ir kaimo vietoves, bei Food 2040, skirta maisto sistemoms, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą.
Europos Komisija pripažįsta, kad Europa turi stiprią mokslinių tyrimų bazę ir sukuria daug aukštos kokybės mokslo žinių, tačiau jų kelias iki praktinio pritaikymo vis dar per ilgas. Todėl siekiama stiprinti visą inovacijų grandinę – nuo mokslinių tyrimų ir sprendimų išbandymo iki investicijų, technologijų diegimo rinkoje ir platesnio jų naudojimo ūkiuose.
Mokslas turi greičiau pasiekti ūkininką
Naujoje strategijoje daugiau dėmesio skiriama pačių galutinių naudotojų – tarp jų ūkininkų ir miškininkų – poreikiams.
Numatoma glaudžiau bendradarbiauti mokslininkams, ūkininkams, konsultantams, verslui, startuoliams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir kitiems inovacijų kūrėjams.
Ūkininkai ir miškininkai strategijoje vertinami ne tik kaip jau sukurtų technologijų naudotojai, bet ir kaip inovacijų bendrakūrėjai. Jų praktinė patirtis turėtų padėti nustatyti realius sektoriaus poreikius, išbandyti naujus sprendimus ir įvertinti, ar mokslininkų bei technologijų kūrėjų siūlomos inovacijos iš tiesų veikia ūkyje.
Tam numatoma stiprinti žinių perdavimą, konsultavimo paslaugas ir praktinį inovacijų demonstravimą.
Didesnis vaidmuo teks „Living Labs“, EIP-AGRI veiklos grupėms ir kitoms bendradarbiavimo formoms, leidžiančioms naujus sprendimus kurti ir išbandyti realiomis sąlygomis.
Nuo dirvožemio ir gyvulininkystės iki dirbtinio intelekto
AgRI 2040 numatytos aštuonios preliminarios veiklos sritys.
Jos apima dirvožemį, agroekosistemas, vandens ir maisto medžiagų išteklius; augalininkystės sistemas, augalų sveikatą ir baltyminius augalus; gyvulininkystės sistemas, gyvūnų sveikatą ir gerovę; bioekonomiką; daugiafunkcius miškus; kaimo vietoves, paslaugas ir kartų kaitą; stipresnes žemės ūkio ir maisto vertės grandines.
Atskira kryptis skiriama skaitmenizacijai, dirbtiniam intelektui ir robotikai.
Šios sritys pasirinktos atsižvelgiant į problemas, su kuriomis Europos žemės ūkis susiduria jau dabar – klimato kaitą, spaudimą gamtos ištekliams, geopolitinį nestabilumą, darbo jėgos ir kompetencijų trūkumą, priklausomybę nuo svarbių išorinių išteklių bei augančią pasaulinę konkurenciją.
Dėmesys gyvulininkystės ateičiai
Reikšminga AgRI 2040 dalis skiriama gyvulininkystei.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų kryptys apims gyvulininkystės sistemų tvarumą ir konkurencingumą, gyvūnų sveikatą bei gerovę.
Dėmesys bus skiriamas ir efektyvesniam išteklių naudojimui, pašarams, gyvūnų ligų prevencijai bei sprendimams, galintiems padidinti ūkių atsparumą.
Su gyvulininkyste glaudžiai susijusi ir kita strategijos kryptis – baltyminių augalų tyrimai bei inovacijos. Tai svarbu siekiant didesnio ES apsirūpinimo baltymais ir mažesnės priklausomybės nuo išorinių išteklių.
Inovacija turi tapti prieinama ne tik didžiausiems ūkiams
Europos Komisija siekia ne tik finansuoti naujų technologijų kūrimą, bet ir padėti perspektyviems sprendimams pasiekti rinką.
Strategijoje daug dėmesio skiriama startuoliams, augančioms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Kartu numatoma stiprinti ryšius tarp mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo.
Tačiau galutinis inovacijų rezultatas turi pasiekti ir ūkininkus, miškininkus bei kaimo bendruomenes.
Tam numatoma gerinti žinių sklaidą, kompetencijas ir konsultavimo sistemą bei glaudžiau susieti ES mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“ su Bendrosios žemės ūkio politikos priemonėmis.
Pavyzdžiui, numatoma stiprinti „Living Labs“ ir EIP-AGRI veiklos grupių sąveiką, kad mokslinių tyrimų rezultatai greičiau virstų praktiniais sprendimais.
Šešios bendros kryptys
AgRI 2040 ir Food 2040 jungs šeši bendri prioritetai.
Tai – konkurencingumas bei startuolių ir augančių įmonių plėtra; apsirūpinimo maistu saugumas, atsparumas ir pasirengimas krizėms; gamtos ištekliai ir žiedinė ekonomika; maisto ir pašarų sauga, mityba ir sveikata; teisingumas bei tarptautinis bendradarbiavimas.
Europos Komisija pabrėžia, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra strategiškai svarbus Europos autonomijai. Todėl moksliniai tyrimai ir inovacijos turi padėti ne tik siekti aplinkosaugos tikslų, bet ir didinti produktyvumą, konkurencingumą bei gebėjimą atlaikyti ekonominius, klimato ir geopolitinius sukrėtimus.
Rugsėjį – pirmoji AgRI 2040 konferencija
Kitas svarbus strategijos įgyvendinimo etapas numatytas jau rugsėjo 24–25 d., kai Briuselyje vyks ES AgRI 2040 konferencija „Future-proofing EU Agri-Food through research and innovation“.
Joje dalyvaus politikos formuotojai, mokslininkai, ūkininkai, miškininkai, verslo, startuolių, konsultavimo organizacijų ir kitų suinteresuotų grupių atstovai.
Konferencijoje bus toliau formuojami būsimi ES žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių mokslinių tyrimų bei inovacijų prioritetai. Diskusijų rezultatai taip pat bus aktualūs rengiant būsimos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos bei Europos konkurencingumo fondo prioritetus.
Europos Komisijos siunčiama pagrindinė žinia – Europos žemės ūkio ateičiai neužtenka sukurti naujų technologijų. Jos turi pasiekti ūkininkus, spręsti realias ūkių problemas ir būti ekonomiškai pritaikomos praktikoje.
Būtent glaudesnis ūkininkų, mokslo, konsultantų ir verslo bendradarbiavimas turėtų tapti viena svarbiausių AgRI 2040 įgyvendinimo sąlygų.