Liepos 8 d. Europos Komisija pristatė naująją Europos Sąjungos Gyvulininkystės strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos gyvulininkystės sektorius ilgalaikėje perspektyvoje išliktų stiprus, konkurencingas, atsparus ir tvarus. Strategija numato priemones, kurios padės ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos, rinkų svyravimų, gyvūnų ligų grėsmių ir augančių visuomenės lūkesčių dėl aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės.
Europos Komisija pabrėžia, kad gyvulininkystė yra strateginė Europos maisto sistemos, ekonomikos ir kaimo bendruomenių dalis. Šis sektorius sukuria apie 40 proc. visos ES žemės ūkio pridėtinės vertės, jo metinė apyvarta siekia apie 400 mlrd. eurų, o visoje vertės grandinėje užtikrinama apie 7 mln. darbo vietų. Europos Sąjungoje veikia apie 4 mln. gyvulininkystės ūkių, o gyvūninės kilmės produktų eksportas 2025 m. sudarė 53 mlrd. eurų.
Europos gyvulininkystės produktai pasaulyje vertinami dėl aukštos kokybės, saugos ir griežtų gamybos standartų. Be ekonominės reikšmės, gyvulininkystė prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo, kraštovaizdžio išsaugojimo, biologinės įvairovės ir Europos maisto saugumo.
Vis dėlto sektorius susiduria su rimtais iššūkiais. Nuo 2005 metų daugelyje gyvulininkystės šakų mažėja laikomų gyvulių skaičius, ūkininkai patiria rinkų nestabilumą, klimato kaitos padarinius, gyvūnų ligų protrūkius ir augančias gamybos sąnaudas. Didelė dalis ūkių tebėra priklausomi nuo importuojamų baltyminių pašarų, todėl didėja tiekimo grandinių pažeidžiamumas geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų metu.
Naujoji strategija remiasi penkiomis pagrindinėmis veiklos kryptimis.
Pirmoji – stiprinti gyvulininkystės sektoriaus atsparumą. Tam planuojama kurti specialias rizikos valdymo finansines priemones, didinti finansavimą gyvūnų ligų prevencijai, skatinti skaitmeninių technologijų diegimą, investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos bei mažinti priklausomybę nuo importuojamų pašarų, daugiau dėmesio skiriant vietinei baltyminių augalų gamybai ir žiedinei bioekonomikai.
Antroji kryptis orientuota į konkurencingumo stiprinimą. Europos Komisija sieks mažinti investicijų trūkumą tvarumo ir gyvūnų gerovės srityse, skatins Europos gyvulininkystės produktų eksportą, tarptautinėse rinkose gins vienodas konkurencijos sąlygas bei sieks supaprastinti ES teisės aktus, sudarant daugiau galimybių inovacijoms.
Trečioji kryptis skirta tvariai gamybai. Numatoma parengti vieningą gyvulininkystės ūkių išmetamųjų teršalų apskaičiavimo metodiką, sukurti ūkininkams skirtą tvarumo vertinimo sistemą, steigti gerosios praktikos platformą klimato, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės sprendimams dalytis bei atnaujinti gyvūnų gerovės teisės aktus.
Ketvirtoji kryptis pabrėžia Europos regionų įvairovę. Strategijoje numatytos priemonės padėti teritorijoms, kuriose mažėja žemės ūkio veikla, gerinti skerdyklų infrastruktūros prieinamumą bei išlaikyti gyvulininkystę kaip svarbų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį regionų vystymosi veiksnį.
Penktoji kryptis skirta Europos produkcijos išskirtinumui stiprinti. Bus kuriamos papildomos kokybės žymėjimo sistemos, didinamas vartotojų informuotumas apie europietiškų gyvulininkystės produktų kokybę, tvarumą ir kilmę, skatinamas aiškesnis produktų ženklinimas bei vartotojų pasitikėjimas Europos produkcija.
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vertinimu, naujoji strategija siunčia aiškią žinią, kad gyvulininkystė išlieka vienu svarbiausių Europos žemės ūkio prioritetų, tačiau jos sėkmę lems praktinis priemonių įgyvendinimas.
„Europos Komisijos pristatyta Gyvulininkystės strategija rodo, kad gyvulininkystės sektorius pripažįstamas strategiškai svarbia Europos maisto sistemai. Sveikintina, kad dokumente daug dėmesio skiriama ūkių atsparumui, konkurencingumui, gyvūnų sveikatai ir vietinės baltyminių pašarų gamybos stiprinimui. Tačiau labai svarbu, kad strategijoje numatytos priemonės būtų paremtos pakankamu finansavimu ir taptų realia pagalba ūkininkams, o ne tik papildomais reikalavimais“, – sako ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Pasak ŽŪR pirmininkės A. Pabedinskienės, Lietuvai ypač aktualūs sprendimai, susiję su investicijomis į ūkių modernizavimą, gyvūnų ligų prevenciją, vietinių baltyminių pašarų gamybos plėtrą ir sąžiningas konkurencijos sąlygas Europos bei pasaulio rinkose.
„Lietuvos gyvulininkystės sektorius susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir visa Europa – didėjančiomis gamybos sąnaudomis, klimato kaitos poveikiu, gyvūnų ligų rizika ir konkurencija pasaulinėje rinkoje. Todėl tikimės, kad įgyvendinant strategiją bus atsižvelgta į valstybių narių ir regionų skirtumus, o šeimos ūkiai bei vietos gamintojai turės realias galimybes investuoti į inovacijas ir tvarią gamybą. Tik konkurencingas ir ekonomiškai gyvybingas ūkis gali užtikrinti aukštus aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės standartus“, – pažymi ŽŪR pirmininkė A. Pabedinskienė.
Europos Komisija pabrėžia, kad strategijos įgyvendinimas priklausys nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp Europos Komisijos, valstybių narių, ūkininkų, mokslo institucijų ir visų gyvulininkystės vertės grandinės dalyvių. Tikimasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje ši strategija padės išsaugoti gyvulininkystę kaip vieną svarbiausių Europos žemės ūkio, maisto saugumo ir kaimo plėtros ramsčių bei sustiprins Europos baltymų gamybos sistemą.