Europos Sąjungos Taryba 2026 m. rugsėjo 30 d. susitarė dėl derybinės pozicijos, kuria siekiama supaprastinti maisto ir pašarų saugos reikalavimus, sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonėms. Siūlomi pakeitimai apima augalų apsaugos produktų, pesticidų liekanų, biocidinių produktų, pašarų priedų ir genetiškai modifikuotų produktų reglamentavimą.
Pokyčiais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms, paspartinti tam tikrų produktų patvirtinimo procedūras ir sumažinti perteklinius administracinius reikalavimus. Kartu pabrėžiama, kad supaprastinimas neturi mažinti ES taikomų maisto ir pašarų saugos, žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų.
Siekiama didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą
Europos Komisija maisto ir pašarų saugos taisyklių supaprastinimo paketą, vadinamąjį „Omnibus X“, pristatė 2025 m. gruodį.
Juo siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, maisto ir pašarų gamintojai bei atsakingos institucijos dėl sudėtingų leidimų išdavimo, registravimo ir kontrolės procedūrų.
Europos Komisijos vertinimu, siūlomi pakeitimai galėtų padėti kasmet sutaupyti beveik 1 mlrd. eurų administracinių išlaidų.
ES Taryba pažymi, kad mažesnė biurokratinė našta ir aiškesnės taisyklės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams bei įmonėms investuoti, diegti inovacijas ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
Greitesnis biologinių augalų apsaugos produktų patvirtinimas
Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų susijęs su augalų apsaugos produktais.
ES Taryba siūlo paspartinti biologinės kontrolės medžiagų vertinimą ir patvirtinimą, suteikiant joms pirmenybę vertinimo procedūrose. Tokiu būdu siekiama paskatinti alternatyvių augalų apsaugos priemonių kūrimą ir naudojimą žemės ūkyje.
Pagal Tarybos derybinę poziciją mažos rizikos veikliosioms medžiagoms ir jų turintiems augalų apsaugos produktams būtų galima suteikti neterminuotus patvirtinimus ir leidimus.
Kitų veikliųjų medžiagų pirmojo patvirtinimo laikotarpį siūloma pratęsti iki 15 metų, o vėlesnių patvirtinimų – iki 25 metų, numatant tam tikras išimtis.
Ilgesni patvirtinimo laikotarpiai būtų derinami su papildomomis saugumo priemonėmis. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) periodiškai vertintų mokslinę informaciją ir stebėsenos duomenis, kad būtų galima laiku nustatyti galimą riziką žmonių sveikatai ar aplinkai.
Žemdirbiams tai aktualu dėl galimybių greičiau naudotis naujomis augalų apsaugos priemonėmis ir didesnio teisinio aiškumo planuojant jų naudojimą.
Daugiau dėmesio pesticidų liekanoms importuojamoje produkcijoje
Svarbi pasiūlymų dalis susijusi su didžiausiomis leidžiamosiomis pesticidų liekanų koncentracijomis maisto produktuose ir pašaruose.
ES Taryba pritaria principui, kad tam tikrų ypač pavojingų pesticidų, kurių naudojimas ES nebeleidžiamas, liekanų ribos importuojamoje produkcijoje būtų mažinamos iki techniškai nustatomos minimalios ribos.
Ši priemonė būtų taikoma atlikus poveikio vertinimą ir įvertinus konkrečių medžiagų keliamą pavojų.
Taryba taip pat siūlo atsižvelgti į medžiagas, kurių naudojimas gali kelti nepriimtiną riziką bitėms arba požeminiam vandeniui.
Tokiais pakeitimais siekiama ne tik stiprinti vartotojų ir aplinkos apsaugą, bet ir spręsti nevienodų konkurencijos sąlygų problemą, kai ES ūkininkams draudžiama naudoti tam tikras medžiagas, tačiau jų liekanų gali būti importuojamuose produktuose.
Kartu numatoma galimybė taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatas produkcijai, kuri atitiko anksčiau galiojusius reikalavimus, siekiant išvengti nereikalingo maisto švaistymo.
Paprastesnės pašarų priedų registravimo procedūros
Supaprastinimo pakete numatyti ir pašarų priedų reglamentavimo pakeitimai.
Europos Komisija siūlo atsisakyti privalomo periodinio daugumos jau patvirtintų pašarų priedų leidimų atnaujinimo.
Taip pat numatoma supaprastinti galiojančių leidimų keitimo procedūras ir sudaryti galimybes dalį informacijos apie pašarų priedus pateikti skaitmeniniu būdu.
Šie pakeitimai galėtų sumažinti administracines išlaidas pašarų gamintojams ir palengvinti produktų tiekimą rinkai.
Gyvulininkystės sektoriui tai svarbu, nes pašarų priedai naudojami įvairiuose pašaruose, o jų prieinamumas ir tiekimo stabilumas turi įtakos gyvulių šėrimo organizavimui bei gamybos sąnaudoms.
Peržiūrimos biocidinių produktų taisyklės
Pokyčiai numatomi ir biocidinių produktų reglamentavimo srityje.
Biocidiniai produktai naudojami kenksmingiems organizmams kontroliuoti. Žemės ūkyje jie svarbūs užtikrinant patalpų, įrangos ir kitų paviršių higieną bei biologinį saugumą.
ES Taryba siūlo išlaikyti terminuotų veikliųjų medžiagų patvirtinimų sistemą, tačiau pailginti patvirtinimo laikotarpius.
Pagal pasiūlymą pirmasis veikliosios medžiagos patvirtinimas galėtų galioti 15 metų, o vėlesni patvirtinimai – 25 metus.
Tikimasi, kad tokie pakeitimai padėtų spręsti užsitęsusių vertinimo procedūrų problemą ir suteiktų daugiau aiškumo biocidinių produktų gamintojams bei naudotojams.
Tikslinamos genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo taisyklės
Supaprastinimo paketas taip pat apima genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų reglamentavimą.
Siūloma aiškiau apibrėžti fermentacijos būdu, naudojant genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, pagamintų produktų teisinį statusą.
Pagal svarstomą nuostatą tokie fermentacijos produktai tam tikromis sąlygomis nebūtų laikomi maistu ar pašarais, pagamintais iš genetiškai modifikuotų organizmų.
Kartu numatoma parengti Europos Komisijos gerosios gamybos praktikos gaires, kuriomis būtų siekiama kuo labiau sumažinti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų medžiagų liekanų kiekį galutiniuose produktuose.
Pabrėžiama, kad teisinio reglamentavimo aiškumas turi būti derinamas su aukštu žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygiu.
Supaprastinimas turi būti juntamas praktikoje
Nors ES institucijos siekia mažinti administracinę naštą, dalis pramonės ir žemės ūkio sektoriaus atstovų mano, kad siūlomų pakeitimų gali nepakakti.
Jų vertinimu, kai kurios leidimų išdavimo, produktų registravimo ir kontrolės procedūros ir toliau gali išlikti sudėtingos bei reikalaujančios daug laiko ir finansinių išteklių.
Todėl svarbu, kad teisės aktų supaprastinimas neapsiribotų vien formaliais pakeitimais, bet leistų ūkininkams ir įmonėms realiai sumažinti administracines išlaidas, greičiau naudotis inovatyviais produktais ir veiksmingiau planuoti veiklą.
Kartu būtina užtikrinti, kad naujos taisyklės būtų aiškios, vienodai taikomos visose valstybėse narėse ir nesukurtų papildomų konkurencijos iškraipymų.
Galutinių sprendimų dar laukiama
2026 m. rugsėjo 30 d. ES Tarybos patvirtinta pozicija dar nereiškia, kad visi numatyti pakeitimai jau įsigaliojo.
Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pradės derybas su Europos Parlamentu, kai šis patvirtins savo poziciją.
Siekiama, kad preliminarus politinis susitarimas dėl viso „Omnibus X“ paketo būtų pasiektas iki 2026 m. pabaigos.
Ką tai reiškia Lietuvos žemdirbiams?
Svarstomi pakeitimai aktualūs ir Lietuvos augalininkystės, gyvulininkystės bei maisto gamybos sektoriams.
Greitesnis biologinių augalų apsaugos produktų patvirtinimas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams naudotis naujomis augalų apsaugos priemonėmis. Paprastesnės pašarų priedų registravimo taisyklės galėtų sumažinti administracinę naštą pašarų gamintojams, o aiškesnis biocidinių produktų reglamentavimas – palengvinti biologinio saugumo priemonių planavimą ūkiuose.
Ne mažiau svarbūs siūlomi pesticidų liekanų reikalavimų pakeitimai, kuriais siekiama stiprinti vienodas konkurencijos sąlygas ES ir trečiųjų šalių gamintojams.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams (ŽŪR) ir jų vienijamoms organizacijoms aktualu, kad ES teisės aktų supaprastinimas būtų orientuotas į realius ūkininkų poreikius, mažintų perteklines procedūras ir sudarytų sąlygas stiprinti žemės ūkio konkurencingumą.
Kartu svarbu išlaikyti aukštus maisto ir pašarų saugos standartus, kurie užtikrina vartotojų pasitikėjimą Europos Sąjungoje pagaminta produkcija.
Tolesnės derybos parodys, kokie konkretūs pakeitimai bus priimti ir kada jie galės būti pradėti taikyti.