Vandens išteklių valdymas, atsparumas klimato kaitai ir spartesnis naujų technologijų pritaikymas praktiniame ūkininkavime – tai vienos svarbiausių krypčių, kurioms Europos Sąjunga ketina skirti dėmesį formuodama žemės ūkio mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką iki 2040 metų.
Apie tai rugsėjo 24 d. ES žemės ūkio mokslinių tyrimų ir inovacijų konferencijoje „EU AgRI 2040“ kalbėjo už žemės ūkį ir maistą atsakingas Europos Komisijos narys Christophe Hansen.
Komisaro teigimu, moksliniai tyrimai ir inovacijos tampa vis svarbesni sprendžiant pagrindinius Europos žemės ūkiui kylančius iššūkius – klimato kaitą ir ekstremalius orų reiškinius, ūkininkų visuomenės senėjimą, nepastovias gamybos sąnaudas bei ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių trąšų, energijos ir baltymingų pašarų tiekimo.
Vandens valdymas – vienas svarbiausių ateities klausimų
Didelis dėmesys būsimoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikoje numatomas vandens išteklių valdymui.
Europos ūkininkai vis dažniau susiduria su sausromis, potvyniais, karščio bangomis ir vandens naudojimo apribojimais. Ekstremalios oro sąlygos veikia ne tik augalininkystę – aukšta temperatūra ir vandens trūkumas kelia papildomą stresą gyvuliams bei daro įtaką jų produktyvumui.
Planuojama Europos vandens iniciatyva turėtų apimti vandens naudojimo, infrastruktūros ir drėkinimo investicijų klausimus. Svarbi vieta numatoma ir inovacijoms bei tiksliojo ūkininkavimo technologijoms, leidžiančioms tiksliau nustatyti augalų poreikius ir efektyviau naudoti turimus vandens išteklius.
Pagrindinis siekis – naudojant mažiau išteklių pasiekti geresnių rezultatų ir kartu stiprinti ūkių gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos.
Inovacijos turi iš laboratorijų persikelti į ūkius
Vienas svarbiausių konferencijoje akcentuotų klausimų – kaip paspartinti mokslinių tyrimų rezultatų ir naujų technologijų kelią iki konkretaus ūkio.
Nors Europoje įgyvendinama daug sėkmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, dalis sukurtų sprendimų taip ir nepasiekia platesnio praktinio pritaikymo. Todėl siekiama stiprinti ryšį tarp mokslininkų, ūkininkų, konsultantų, verslo ir kitų žemės ūkio sektoriaus dalyvių.
Europos Komisija ketina stiprinti „Horizon Europe“ programos ir Bendrosios žemės ūkio politikos sąsajas, kad mokslinių tyrimų metu sukurtos žinios, technologijos ir praktiniai sprendimai greičiau pasiektų ūkininkus, miškininkus bei kaimo bendruomenes.
Kartu pabrėžiama, kad patys ūkininkai turi būti aktyviau įtraukiami į inovacijų kūrimą ir praktinį išbandymą. Tokiu būdu technologijos būtų kuriamos atsižvelgiant ne tik į mokslines galimybes, bet ir į konkrečius ūkių poreikius bei praktines jų taikymo sąlygas.
Dirbtinis intelektas ir duomenys keis ūkininkavimą
Svarbią vietą žemės ūkio inovacijų politikoje užims skaitmeninės technologijos, duomenų naudojimas ir dirbtinis intelektas.
Šios technologijos gali padėti ūkininkams tiksliau planuoti darbus, stebėti pasėlių ir gyvulių būklę, efektyviau naudoti trąšas, augalų apsaugos produktus, vandenį ir energiją bei greičiau priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
Skaitmeninių sprendimų reikšmė didėja ir dėl darbo jėgos trūkumo bei ūkininkų visuomenės senėjimo. Automatizavimas, robotika ir dirbtinio intelekto sprendimai ateityje gali perimti dalį daug darbo reikalaujančių procesų ir kartu padėti didinti ūkių našumą.
Tačiau technologinė pažanga bus prasminga tik tuo atveju, jeigu nauji sprendimai bus prieinami ūkininkams ir duos jiems konkrečią ekonominę naudą.
Moksliniai tyrimai turi kurti ekonominę vertę
Naujoji strateginė kryptis „AgRI 2040“, „Horizon Europe“ ir siūlomas Europos konkurencingumo fondas turėtų padėti mokslinių tyrimų rezultatus paversti praktinėmis inovacijomis, kurios būtų pritaikomos rinkoje ir kurtų ekonominę vertę.
Tai ypač svarbu siekiant, kad investicijos į mokslą ir technologijas duotų apčiuopiamą rezultatą ne tik mokslinių tyrimų institucijoms ar technologijų kūrėjams, bet pirmiausia ūkininkams, miškininkams ir kaimo vietovėms.
Todėl ateities inovacijų politikoje vis daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne vien naujo sprendimo sukūrimui, bet ir jo demonstravimui, konsultavimui, mokymams bei praktiniam diegimui ūkiuose.
Žemės ūkis – strateginė Europos ekonomikos dalis
Konferencijoje taip pat pabrėžta ekonominė žemės ūkio ir maisto sektoriaus reikšmė Europos Sąjungai.
Komisaro Ch. Hanseno pateiktais duomenimis, žemės ūkio ir maisto sektorius sukuria daugiau kaip 1 trln. eurų pridėtinės vertės ir suteikia darbo vietas maždaug 30 mln. žmonių. 2025 m. ES žemės ūkio ir maisto produktų prekybos perteklius siekė apie 50 mlrd. eurų.
Šie rodikliai rodo, kad investicijos į žemės ūkio mokslinius tyrimus ir inovacijas yra svarbios ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visos Europos ekonominiam atsparumui, konkurencingumui bei apsirūpinimui maistu.
Iki 2040 m. formuojama ES žemės ūkio mokslinių tyrimų ir inovacijų kryptis orientuojama į praktinį rezultatą: efektyvesnį vandens ir kitų išteklių naudojimą, didesnį atsparumą klimato kaitai, skaitmenizaciją ir technologijas, kurios ne liktų laboratorijose, o būtų realiai naudojamos Europos ūkiuose.