Geopolitinė įtampa, energijos ir trąšų kainų svyravimai, klimato kaita, darbo jėgos trūkumas ir ūkininkų senėjimas artimiausią dešimtmetį gali reikšmingai keisti Europos Sąjungos žemės ūkį. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) paskelbtoje ekspertų diskusijų apžvalgoje vertinama, kaip šie veiksniai iki 2035 m. gali paveikti žemės ūkio gamybą, prekybą ir ūkių pajamas.
2026 m. spalio 8 d. paskelbtoje apžvalgoje apibendrinamos 2026 m. pavasarį vykusios ekspertų diskusijos. Jose nagrinėti ilgalaikiai ES žemės ūkio raidos scenarijai ir pagrindinės rizikos, galinčios paveikti sektoriaus konkurencingumą bei ūkininkų ekonominį atsparumą.
Vienų sektorių gamyba gali trauktis, kitų – augti
Ekspertų vertinimu, per artimiausią dešimtmetį ES gali mažėti grūdų, cukrinių runkelių, jautienos, kiaulienos ir avienos gamyba.
Palankesnės perspektyvos numatomos paukštienos, kiaušinių, aliejinių ir baltyminių augalų sektoriams.
Tokie struktūriniai pokyčiai bus susiję ne tik su vartojimo ir rinkos tendencijomis. Didelę reikšmę turės gamybos sąnaudos, klimato sąlygos, tarptautinė prekyba, technologijų diegimas ir ūkių gebėjimas investuoti.
ES išlieka labai priklausoma nuo importuojamų trąšų
Vienu iš žemės ūkio pažeidžiamumo veiksnių JRC apžvalgoje įvardijama ES priklausomybė nuo importuojamų mineralinių trąšų ir energijos išteklių.
2025 m. importas sudarė 53 proc. ES azoto, 63 proc. fosforo ir net 76 proc. kalio trąšų poreikio.
Tokia priklausomybė reiškia, kad geopolitiniai konfliktai, energijos kainų šuoliai ar tarptautinių tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai persikelti į ūkininkų gamybos sąnaudas.
Viena iš galimų krypčių šiai priklausomybei mažinti – efektyvesnis maistinių medžiagų atgavimas iš gyvulių mėšlo ir jų grąžinimas į žemės ūkio gamybą.
Energijos tiekimo sutrikimas skaudžiai atsilieptų ūkių pajamoms
JRC ekspertai nagrinėjo ir hipotetinius geopolitinių sukrėtimų scenarijus.
Viename jų modeliuojama situacija, kai 2026 m. šešiems mėnesiams sutriktų naftos ir dujų eksportas per Hormūzo sąsiaurį. Tokio scenarijaus atveju vidutinės ES ūkių pajamos galėtų sumažėti 5,9 proc., palyginti su baziniu scenarijumi.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra sąlyginio modeliavimo rezultatas, o ne prognozė, jog toks tiekimo sutrikimas įvyks.
Tačiau šis scenarijus parodo, kaip glaudžiai šiuolaikinio žemės ūkio ekonominiai rezultatai susiję su energijos rinkomis ir geopolitiniais procesais už ES ribų.
Klimato kaita gali mažinti derlingumą
Reikšmingu ilgalaikiu iššūkiu išlieka klimato kaita.
JRC apžvalgoje vertinama, kad Pietų Europoje kviečių ir kukurūzų derlingumas galėtų sumažėti apie 20 proc., nors dalį galimų nuostolių būtų galima kompensuoti taikant prisitaikymo priemones.
Klimato pokyčiai gali turėti įtakos ir gyvulininkystei – vertinamas galimas pieno bei mėsinės gyvulininkystės produkcijos mažėjimas.
Todėl sektoriaus atsparumui vis svarbesnės tampa investicijos į tikslųjį ūkininkavimą, inovacijas, naujus genominius metodus ir prie besikeičiančio klimato pritaikytas gamybos sistemas.
Prekybos susitarimai – ir galimybės, ir konkurencinis spaudimas
ES prekybos susitarimai su Mercosur šalimis, Indija, Indonezija ir Meksika gali atverti papildomų eksporto galimybių Europos žemės ūkio ir maisto sektoriui.
Naujų galimybių pirmiausia gali atsirasti vyno, pieno produktų, alyvuogių aliejaus ir perdirbto maisto gamintojams.
Tačiau kartu didesnis importas gali stiprinti konkurencinį spaudimą jautresniems ES žemės ūkio sektoriams, tarp jų – jautienos, paukštienos, cukraus ir pieno gamintojams.
Todėl vertinant naujus prekybos susitarimus svarbu atsižvelgti ne tik į bendrą prekybos augimą, bet ir į jų poveikį konkretiems ES žemės ūkio sektoriams bei ūkininkų konkurencinėms sąlygoms.
Ūkiams būtinas ilgalaikis politikos stabilumas
JRC ekspertų diskusijose atkreipiamas dėmesys ir į žemės ūkio politikos tęstinumą.
Ūkininkų investicijos į techniką, pastatus, energetiką, gyvulininkystę, dirvožemio gerinimą ar naujas technologijas planuojamos daugeliui metų į priekį. Todėl dažnai besikeičiančios paramos sąlygos ir reguliavimas didina neapibrėžtumą bei apsunkina ilgalaikių sprendimų priėmimą.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad ilgalaikiam ūkių atsparumui ir investicijoms reikalingas didesnis politikos priemonių tęstinumas, o ES žemės ūkio politikos planavimas turėtų geriau atitikti ilgalaikius sektoriaus poreikius.
JRC ekspertų vertinimai rodo, kad ateinantį dešimtmetį ES žemės ūkio atsparumas priklausys ne nuo vieno veiksnio. Energijos ir trąšų prieinamumas, ūkių pajamos, klimato kaitos poveikis, prekybos politika, inovacijos ir aiški ilgalaikė žemės ūkio politika tampa tarpusavyje susijusiais klausimais.
Žemės ūkio sektoriui ypač svarbu, kad didėjant reikalavimams ūkininkams kartu būtų sudarytos ekonominės sąlygos investuoti, modernizuoti ūkius ir išlaikyti konkurencingą gamybą. Ilgalaikis apsirūpinimas maistu neatsiejamas nuo ekonomiškai gyvybingų ir atsparių ūkių.