Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) narės patvirtino Pasaulinį veiksmų planą tvariai gyvulininkystės transformacijai. Tai pirmasis pasauliniu mastu suderintas dokumentas, skirtas gyvulininkystės sektoriaus transformacijai, kartu vertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tvarumo aspektus. Plane numatyti 4 pagrindiniai prioritetai, 17 strateginių krypčių ir 85 konkretūs veiksmai.
FAO Žemės ūkio komitetas (COAG) planą patvirtino liepos 24 d. Romoje vykusioje 30-ojoje sesijoje. Poreikis parengti tokį dokumentą buvo iškeltas prieš dvejus metus – 2024 m. FAO Gyvulininkystės pakomitečio sesijoje.
Gyvulininkystė – svarbi apsirūpinimui maistu ir ūkininkų pajamoms
FAO pabrėžia, kad gyvūninės kilmės maistas yra svarbus baltymų ir būtinųjų mikroelementų šaltinis, o gyvulininkystė suteikia pragyvenimo ir apsirūpinimo maistu galimybes šimtams milijonų smulkiųjų ūkininkų visame pasaulyje.
Didėjant gyventojų pajamoms auga ir gyvūninės kilmės produktų vartojimas. Todėl vienas svarbiausių ateities uždavinių – suderinti augančią paklausą su ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos tikslais.
Kartu sektorius susiduria su rimtais iššūkiais – gyvūnų ir žmonių bendromis ligomis, atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, biologinės įvairovės nykimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, dirvožemio ir vandens tarša.
Keturi pagrindiniai prioritetai
Pasauliniame veiksmų plane nustatytos keturios pagrindinės kryptys: apsirūpinimas maistu, mityba ir sveika mityba; geresnės pragyvenimo sąlygos ir įtraukus ekonomikos augimas; gyvūnų sveikata taikant „Vienos sveikatos“ požiūrį; gamtos išteklių naudojimas, klimato politika ir biologinės įvairovės apsauga.
Šios kryptys išskaidytos į 17 strateginių prioritetų ir 85 veiksmus, kurie turėtų padėti valstybėms ir pačiam sektoriui praktiškai siekti tvaresnės gyvulininkystės.
Dėmesys ne tik aplinkosaugai, bet ir ūkininko ekonominiam atsparumui
Reikšminga plano dalis skirta pačių gyvulių augintojų ekonominėms sąlygoms.
FAO numato stiprinti gamintojų organizacijas ir kooperatyvus, gerinti gyvulių augintojų galimybes patekti į rinkas, didinti ūkių atsparumą, stiprinti pašarų ir pašarinių išteklių valdymą bei sudaryti geresnes sąlygas užimtumui.
Numatoma mažinti maisto nuostolius ir švaistymą visoje gyvulininkystės produktų vertės grandinėje. (FAOHome)
Tai svarbi plano dalis, nes tvari gyvulininkystė jame suprantama ne vien kaip poveikio aplinkai mažinimas. FAO siekia, kad pokyčiai kartu prisidėtų prie ūkininkų ekonominio gyvybingumo ir atsparumo.
Gyvūnų sveikata – pagal „Vienos sveikatos“ principą
Atskiras prioritetas skirtas gyvūnų sveikatai.
Plane numatyta stiprinti gyvūnų ligų prevenciją ir kontrolę, gerinti gyvūnų gerovę bei taikyti ūkiuose tokias valdymo praktikas, kurios padėtų mažinti antimikrobinių medžiagų poreikį.
Šios priemonės grindžiamos „Vienos sveikatos“ požiūriu, pripažįstančiu glaudų žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatos ryšį.
Ganyklos, klimato kaita ir biologinė įvairovė
Aplinkosaugos srityje numatoma skatinti ganyklų išsaugojimą, atkūrimą ir tvarų jų valdymą, klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos priemones.
FAO taip pat siekia geriau įvertinti tvarių gyvulininkystės sistemų teikiamas ekosistemines paslaugas ir jų reikšmę biologinei įvairovei.
Planas nėra privalomas
Svarbu, kad FAO patvirtintas dokumentas nėra naujų privalomų reikalavimų ūkininkams rinkinys. Pasaulinis veiksmų planas yra savanoriškas, teisiškai neprivalomas ir grindžiamas pačių valstybių pasirinkimais.
FAO nares ragina remtis šiuo dokumentu rengiant arba pritaikant nacionalinius veiksmų planus ir kitas politikos priemones pagal konkrečios valstybės sąlygas, poreikius bei prioritetus.
FAO savo ruožtu galės padėti valstybėms rengti nacionalinius ir regioninius veiksmų planus, o Gyvulininkystės pakomitetis periodiškai vertins, kaip vyksta Pasaulinio veiksmų plano įgyvendinimas.
Pokyčiai turi apimti visas tvarumo dimensijas
FAO Pasaulinis veiksmų planas siunčia svarbią žinią – gyvulininkystės ateities negalima vertinti tik per vieną, pavyzdžiui, aplinkosaugos, prizmę.
Sektoriaus transformacija turi vienu metu užtikrinti maisto gamybą, ūkininkų ekonominį gyvybingumą, gyvūnų sveikatą ir gerovę, racionalų gamtos išteklių naudojimą bei atsparumą klimato kaitai.
FAO pabrėžia, kad gyvulininkystės sektoriaus laukia didėjanti gyvūninės kilmės produktų paklausa. Todėl užduotis – ne atsisakyti gyvulininkystės, o ieškoti sprendimų, leidžiančių jos ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tikslus derinti tarpusavyje.