Gyvulių mėšlas šimtmečius buvo vienas svarbiausių maistinių medžiagų šaltinių Europos žemės ūkyje. Šiandien, kai Europos Sąjunga siekia stiprinti gyvulininkystės sektoriaus atsparumą, konkurencingumą ir tvarumą, vis daugiau dėmesio skiriama galimybei efektyviau panaudoti ūkiuose jau turimus išteklius.
Vienas svarbiausių tokių išteklių yra gyvulių mėšlas. Jis gali būti ne tik tvarkoma šalutinė gyvulininkystės veiklos medžiaga, bet ir vertinga žaliava bioorganinėms trąšoms, energijai bei naujiems žiedinės ekonomikos sprendimams kurti.
Europos Komisija pažymi, kad naujos maistinių medžiagų surinkimo ir atkūrimo technologijos gali padėti iš gyvulių mėšlo išgauti vertingus elementus, kurie vėliau būtų naudojami biologiškai pagrįstoms trąšoms gaminti. Tokiu būdu būtų mažinama priklausomybė nuo importuojamų mineralinių trąšų, gerinamas maistinių medžiagų valdymas ir stiprinamas Europos žemės ūkio atsparumas.
Nuo mėšlo tvarkymo – prie maistinių medžiagų atkūrimo
Gyvulininkystės ūkiuose susidarantis mėšlas yra gausus azoto, fosforo, kalio ir organinės medžiagos šaltinis. Tačiau tam, kad šie ištekliai būtų panaudoti efektyviai, reikia ne tik tinkamo mėšlo laikymo ir naudojimo, bet ir technologinių, logistinių bei teisinių sprendimų.
Būtent tokių sprendimų ieško ES finansuojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų projektas „FertiCovery“. Projekto tikslas – atrinkti praktines, Europoje jau veikiančias maistinių medžiagų atkūrimo technologijas, kurios galėtų būti plačiau taikomos gyvulininkystės ir žemės ūkio sektoriuje. Projektas vienija mokslininkus, ūkininkus, technologijų kūrėjus, verslo atstovus ir politikos formuotojus iš septynių Europos šalių.
„FertiCovery“ projekto iniciatoriai pabrėžia, kad Europa jau turi nemažai biologinių išteklių – mėšlo, biologinių atliekų ir nuotekų, kuriuose esančias maistines medžiagas galima atkurti ir panaudoti naujų trąšų gamybai.
Bioorganinės trąšos ir žiedinė ekonomika
Vienas svarbiausių projekto tikslų – padėti uždaryti maistinių medžiagų ciklą. Tai reiškia, kad ūkiuose ir kituose sektoriuose susidarančios biologinės žaliavos būtų ne išmetamos ar laikomos problema, bet panaudojamos kaip vertinga medžiaga naujiems produktams kurti.
Naudojant tokias technologijas kaip anaerobinis pūdymas ir kiti maistinių medžiagų atkūrimo būdai, gyvulių mėšlą galima paversti ne tik bioorganinėmis trąšomis, bet ir atsinaujinančios energijos šaltiniu. Tokie sprendimai gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, dirvožemio organinės medžiagos išsaugojimo ir sveikesnių, atsparesnių dirvožemių formavimo.
Europos Komisijos skelbiamoje informacijoje akcentuojama, kad gyvulių mėšlas turėtų būti vertinamas ne kaip atliekų srautas, o kaip reikšmingas išteklius, padedantis uždaryti maistinių medžiagų ir anglies ciklus žemės ūkyje.
Ieškoma sprendimų, kuriuos galima taikyti jau dabar
„FertiCovery“ projektas jau peržiūrėjo daugiau kaip 150 skirtingų technologijų ir atrinko 25 maistinių medžiagų atkūrimo vertės grandines, kurios vertinamos techniniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu.
Siekiama nustatyti ne tik tai, kaip šios technologijos veikia, bet ir kokios kliūtys riboja jų platesnį diegimą. Tarp svarbiausių veiksnių – investicijų poreikis, technologijų prieinamumas, ūkininkų pasitikėjimas, teisės aktų reikalavimai ir galimybės pagamintas bioorganines trąšas naudoti praktiškai bei ekonomiškai pagrįstai.
2026 m. gegužę projektas pristatė internetinį katalogą, kuriame pateikiami atrinktų technologijų vertinimai. Ši informacija gali būti naudinga ūkininkams, verslo įmonėms ir sprendimų priėmėjams, ieškantiems realiai pritaikomų maistinių medžiagų atkūrimo sprendimų.
Mažesnė priklausomybė nuo importuojamų trąšų
Pastaraisiais metais Europa susidūrė su augančiomis mineralinių trąšų kainomis, tiekimo grandinių sutrikimais ir geopolitiniais iššūkiais. Todėl galimybė daugiau maistinių medžiagų atkurti pačioje Europoje tampa vis svarbesnė.
Efektyvesnis gyvulių mėšlo panaudojimas gali padėti ne tik mažinti importuojamų trąšų poreikį, bet ir stiprinti Europos strateginį savarankiškumą maistinių medžiagų srityje. Tai ypač aktualu gyvulininkystės ūkiams, kuriuose mėšlas gali tapti svarbia papildoma žaliava, padedančia gerinti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį efektyvumą.
Galimybė Lietuvos ūkiams
Lietuvai, turinčiai stiprų gyvulininkystės sektorių, šios iniciatyvos gali būti reikšmingos ir praktiniu požiūriu. Tinkamai tvarkomas ir efektyviai naudojamas gyvulių mėšlas gali prisidėti prie dirvožemio derlingumo išsaugojimo, mažesnio mineralinių trąšų poreikio, aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo ir žiedinės ekonomikos plėtros kaimo vietovėse.
Ateityje vis svarbesni bus sprendimai, padedantys ūkiams ne tik valdyti mėšlo srautus, bet ir sukurti iš jų papildomą vertę. Tam reikės glaudaus ūkininkų, mokslininkų, technologijų kūrėjų, savivaldos organizacijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimo.
Europos Komisijos vertinimu, geresnis ūkiuose jau turimų biologinių išteklių panaudojimas gali tapti viena svarbiausių tvaresnės, atsparios ir konkurencingos Europos gyvulininkystės ateities krypčių.