Nyderlandų Karalystės ambasados Lietuvoje iniciatyva surengtas neformalus susitikimas vyko Kaune. Lietuvoje viešėjęs Martenas van den Bergas siekė geriau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio sektoriaus situacija ir išgirsti žemdirbių savivaldos organizacijų požiūrį į ūkininkams kylančius iššūkius bei sektoriaus ateities perspektyvas.
Žemės ūkio ateitis – inovacijos ir didesnė pridėtinė vertė
Susitikime daug dėmesio skirta žemės ūkio ateičiai, inovacijų diegimui ir galimybėms didinti ūkiuose sukuriamą pridėtinę vertę. Diskutuota apie tai, kaip naujos technologijos, pažangūs ūkininkavimo metodai ir tarptautinės patirties pritaikymas galėtų padėti Lietuvos ūkininkams stiprinti konkurencingumą.
ŽŪR vicepirmininkas Vytenis Grigas pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik keičiantis informacija, bet ir ieškant konkrečių sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti praktikoje.
„Susitikimo metu kalbėjome apie žemės ūkio ateitį, inovacijų diegimo galimybes ir tai, kaip ūkininkaujant sukurti didesnę pridėtinę vertę. Aptarėme praktinės patirties mainų svarbą, galimybes mokytis vieniems iš kitų ne tik diegiant technologijas, bet ir formuojant žemės ūkio politiką bei priimant sprendimus. Lyginome Lietuvos, Nyderlandų ir kitų Europos Sąjungos valstybių žemės ūkio situaciją, skirtingus ūkininkavimo modelius, sektoriui kylančius iššūkius ir jų sprendimo būdus“, – sakė V. Grigas.
Pasak ŽŪR vicepirmininko, tarptautinis bendradarbiavimas leidžia pažvelgti į Lietuvos žemės ūkio problemas platesniame Europos kontekste ir įvertinti, kokios priemonės galėtų padėti ūkininkams prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
„Tokie susitikimai leidžia geriau suprasti, kokie sprendimai pasiteisina kitose šalyse ir ką iš šios patirties galėtume pritaikyti Lietuvoje. Svarbu, kad inovacijos ir pažangūs sprendimai būtų prieinami įvairaus dydžio ūkiams, o žemės ūkio politika sudarytų sąlygas ūkininkams kurti didesnę pridėtinę vertę, išlikti konkurencingiems ir užtikrinti savo ūkių tęstinumą“, – pažymėjo V. Grigas.
Lietuvos ir Nyderlandų patirtis – galimybė mokytis vieniems iš kitų
Nyderlandai yra viena iš Europos valstybių, kuriose žemės ūkyje plačiai taikomos pažangios technologijos, didelis dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, inovacijoms ir efektyviam išteklių naudojimui.
Susitikimo metu lyginta Lietuvos, Nyderlandų ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkio situacija, aptarti skirtingi ūkininkavimo modeliai, sektorių patiriami iššūkiai bei galimi jų sprendimo būdai.
Diskusijoje akcentuota ne tik technologinių inovacijų svarba, bet ir praktinės patirties mainai bei galimybė mokytis iš kitų valstybių žemės ūkio politikos sprendimų.
Lietuvos žemės ūkiui aktualu ieškoti būdų, kaip užtikrinti didesnį ūkių ekonominį gyvybingumą, skatinti investicijas, stiprinti konkurencingumą ir sudaryti sąlygas kurti didesnę pridėtinę vertę pačiuose ūkiuose.
Svarbu ir tai, kad pažangūs sprendimai būtų pritaikomi skirtingo dydžio ūkiuose, atsižvelgiant į jų finansines galimybes, gamybos pobūdį ir veiklos specifiką.
Jaunųjų ūkininkų ateitis – vienas svarbiausių klausimų
Atskiras dėmesys skirtas ateities ūkininkystei ir jaunajai ūkininkų kartai.
Kartų kaita žemės ūkyje tampa vis aktualesniu klausimu visoje Europos Sąjungoje. Jauniems žmonėms, norintiems pradėti ūkininkauti ar perimti šeimos ūkius, svarbu turėti galimybes naudotis žeme, gauti finansavimą, investuoti į modernias technologijas ir užsitikrinti stabilias veiklos sąlygas.
Susitikime dalyvavęs LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas atstovavo jaunųjų Lietuvos ūkininkų interesams. Jaunajai kartai ypač svarbu, kad žemės ūkio politika skatintų ne tik esamų ūkių modernizavimą, bet ir naujų ūkininkų įsikūrimą bei ūkininkavimo tradicijų tęstinumą.
Aptariant žemės ūkio ateitį, svarbu įvertinti, kaip technologinė pažanga, inovacijos ir palankesnės veiklos sąlygos galėtų paskatinti daugiau jaunų žmonių rinktis ūkininkavimą ir kurti savo ateitį kaime.
Žemdirbių savivaldos balsas – svarbus formuojant žemės ūkio politiką
ŽŪR nuosekliai siekia, kad Lietuvos žemdirbių, miškininkų ir kaimo bendruomenių interesai būtų girdimi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Tiesioginis dialogas su kitų Europos valstybių žemės ūkio politikos atstovais suteikia galimybę ne tik pristatyti Lietuvos ūkininkams aktualias problemas, bet ir susipažinti su kitų šalių patirtimi, ieškoti bendrų sprendimų bei stiprinti bendradarbiavimą.
„Mums svarbu, kad žemės ūkio politikos sprendimai būtų grindžiami ne vien teorinėmis nuostatomis, bet ir praktine ūkininkų patirtimi. Skirtingų Europos Sąjungos valstybių situacija nėra vienoda, todėl sprendžiant žemės ūkio ateities klausimus būtina įvertinti nacionalinius ypatumus, ūkių struktūrą ir realias jų galimybes. Būtent tiesioginis dialogas padeda geriau suprasti šiuos skirtumus ir ieškoti veiksmingų sprendimų“, – akcentavo ŽŪR vicepirmininkas V. Grigas.