Liepos 18 dieną Kėdainiai dar kartą pateisino Lietuvos agurkų sostinės vardą – miesto parke surengtas jau 29-asis Agurkų festivalis. Šių metų šventės tema – „Žalioji mada“, sujungusi ilgametes daržininkystės tradicijas, kulinarinį paveldą, kūrybą, muziką ir šiuolaikišką požiūrį į tvarumą.
Festivalyje dalyvavo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ir Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Paulius Andriejavas. Jo dalyvavimas renginyje pabrėžė profesionalių daržovių augintojų ir šiltnamių ūkių svarbą puoselėjant Lietuvos daržininkystę, aprūpinant vartotojus vietoje užauginta produkcija bei išsaugant ilgametes šio sektoriaus tradicijas.
Agurkas tapo žaliosios mados simboliu
Šventės dieną Kėdainių miesto parkas virto didžiule žaliosios mados erdve. Čia buvo įrengtas ilgiausias žaliasis podiumas, kuriuo žengti galėjo visi festivalio lankytojai. Svečiai buvo kviečiami puoštis žaliais akcentais, kurti agurkų įkvėptus įvaizdžius ir kūrybiškai interpretuoti pagrindinį Kėdainių krašto simbolį.
Renginio organizatoriai festivalio dalyviams paruošė net 50 tūkst. agurkų. Šventės tema atsispindėjo visame mieste – žaliosios mados nuotaiką kūrė gyventojai, įstaigos, verslai ir organizacijos.
Nuo senovinių automobilių iki agurkinių ledų
Festivalio programa prasidėjo Didžiosios Rinkos aikštėje surengta tarptautine istorinių automobilių ir transporto priemonių paroda „Nesenstanti klasika 2026“.
Kėdainių miesto parke veikė kūrėjų ir amatininkų mugė, vaikų pramogų erdvė, kulinarinio paveldo ir agurkinių patiekalų ragautuvės. Lankytojai galėjo ne tik paragauti tradicinių patiekalų, bet ir stebėti, kaip virtuvės šefas Alfas Ivanauskas gamina netikėtą vasaros desertą – agurkinius ledus.
Vakarinę renginio dalį vainikavo koncertinė programa.
Ilgametė Kėdainių daržininkystės tradicija
Agurkas Kėdainiams – ne tik festivalio simbolis, bet ir reikšminga miesto istorijos bei ekonominės tapatybės dalis. Manoma, kad agurkus į šį kraštą dar XV amžiuje galėjo atvežti Vytauto Didžiojo pakviesti karaimai.
XIX amžiuje Kėdainių krašte užauginti agurkai geležinkeliu buvo gabenami į Rygą ir Liepoją, o tarpukariu mieste veikė daržininkystės bendrovės. Ilgametė daržovių auginimo patirtis ir palankios šio krašto sąlygos lėmė, kad Kėdainiai iki šiol vadinami Lietuvos agurkų sostine.
Šiandien Lietuvos daržovių augintojai tęsia senąsias tradicijas, kartu diegdami modernias auginimo technologijas, investuodami į produkcijos kokybę, tvarų išteklių naudojimą ir trumpąsias maisto tiekimo grandines.
Agurkų festivalis tampa ne tik miesto švente, bet ir galimybe visuomenei priminti, kiek žinių, darbo, investicijų ir atsakomybės reikia norint užauginti kokybišką lietuvišką daržovę.
Šventė, vienijanti augintojus ir vartotojus
Pauliaus Andriejavo dalyvavimas festivalyje sustiprino ryšį tarp profesionalių augintojų, miesto bendruomenės ir vartotojų. Tokie renginiai suteikia galimybę plačiau kalbėti apie vietinės produkcijos vertę, daržovių augintojų kasdienybę, sektoriaus iššūkius ir jo reikšmę šalies apsirūpinimui maistu.
29-asis Agurkų festivalis dar kartą parodė, kad žemės ūkio tradicijos gali būti pristatomos šiuolaikiškai, kūrybiškai ir patraukliai. Kėdainiuose agurkas tapo ne tik kulinarinio paveldo dalimi, bet ir miesto istoriją, profesionalią daržininkystę, kultūrą bei bendruomeniškumą vienijančiu simboliu.