Rugpjūčio 21 d. Kėdainių rajone, Povilo Dambrausko ūkyje, Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) surengė kasmetinę Lauko dieną „Konkurencingas daržovių sektorius – sprendimai, kurie kuria ateitį“. Į renginį susirinko daržovių augintojai, valstybės institucijų, žemdirbių savivaldos organizacijų ir verslo atstovai bei asociacijos partneriai. Lauko dieną vedė ir moderavo LDAA valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Šių metų renginio dėmesio centre – Lietuvos daržovių sektoriaus konkurencingumas ir sprendimai, kurie leistų ūkiams ne tik įveikti šiandienos iššūkius, bet ir užtikrintai planuoti ateitį, investuoti bei modernizuotis. Renginio dalyviai diskutavo apie investicijas, pasėlių draudimą, anglies kreditus, sezoninių ir užsienio darbuotojų įdarbinimą, augalų apsaugos produktų prieinamumą, administracinės naštos mažinimą ir kitus sektoriui aktualius klausimus.
Padėka už ilgametį darbą asociacijai
Atidarydamas Lauko dieną LDAA valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas pirmiausia padėkojo renginio šeimininkui Povilui Dambrauskui ir jo komandai už svetingą priėmimą bei galimybę teorines diskusijas vėliau pratęsti praktiškai – susipažįstant su šiuolaikiniame daržininkystės ūkyje taikomais sprendimais.
Renginio pradžioje ypatingas dėmesys skirtas ir ilgametei Lietuvos daržovių augintojų asociacijos veiklai nusipelniusiai Zofijai Cironkienei. Jai įteikta asociacijos padėka už ilgametį atsidavimą LDAA, reikšmingą indėlį stiprinant Lietuvos daržovių sektorių ir telkiant augintojų bendruomenę.
„Ačiū už Jūsų žinias, energiją ir daugybę metų, skirtų mūsų asociacijai bei Lietuvos daržovių augintojams“, – sakė P. Andriejavas.
ŽŪR vicepirmininkas V. Grigas: LDAA – vienas ryškiausių mūsų bendruomenės perliukų
Lauko dienos dalyvius pasveikino žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė, o Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) bendruomenės vardu sveikinimo žodį tarė ŽŪR vicepirmininkas Vytenis Grigas.
ŽŪR vicepirmininkas pasidžiaugė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos aktyvumu ir ją įvardijo kaip vieną ryškiausių Žemės ūkio rūmų bendruomenės „perliukų“. V. Grigas pažymėjo, kad ŽŪR vienija 40 narių organizacijų – jos visos svarbios ir reikšmingos, nes atstovauja skirtingiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo bei miškų sektoriams, jų žmonėms ir interesams.
LDAA aktyvumas, gebėjimas telkti augintojus, aiškiai įvardyti sektoriaus problemas ir konstruktyviai ieškoti jų sprendimų yra svarbus ne tik patiems daržovių augintojams, bet ir visai žemdirbių bendruomenei.
V. Grigas renginio šeimininkui Povilui Dambrauskui įteikė ŽŪR pirmininkės Algimantos Pabedinskienės padėką, dėkodamas už svetingumą, bendruomeniškumą ir sudarytą galimybę ūkininkams bei žemės ūkio sektoriaus atstovams susitikti ūkyje, keistis patirtimi ir kartu ieškoti sektoriui reikalingų sprendimų.
Daržovių sektoriui reikia ne vieno sprendimo
Pradėdamas dalykinę programą P. Andriejavas apžvelgė Lietuvos daržovių sektoriaus situaciją, pagrindinius iššūkius ir sprendimus, kurių, asociacijos vertinimu, reikia norint išlaikyti sektoriaus konkurencingumą.
Viena svarbiausių temų – investicijos. Daržininkystė yra itin investicijoms imli žemės ūkio šaka: ūkiams reikia ne tik modernios technikos, bet ir laistymo sistemų, saugyklų, rūšiavimo bei pakavimo įrangos. Todėl Lauko dienoje kelti klausimai, ar dabartinės investicinės paramos priemonės pakankamai atitinka būtent daržovių sektoriaus poreikius ir ar skirstant paramą neturėtų būti labiau vertinama ūkių kuriama ekonominė vertė, darbo intensyvumas bei realus investicijų poreikis.
Apie investicijų į daržovių sektorių ir perdirbimą galimybes kalbėjo žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė.
Klimato rizikos ir pasėlių draudimas
Pastarieji sezonai dar kartą parodė, kad žemės ūkyje oro sąlygas prognozuoti tampa vis sudėtingiau. Daržovių augintojams tai ypač jautru, nes investicijos į hektarą yra didelės, o kruša, liūtys, šalnos ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai per labai trumpą laiką gali sunaikinti didelę dalį derliaus.
Todėl renginyje kalbėta apie ūkių rizikų valdymą ir pasėlių draudimo vaidmenį. Pasėlių draudimo galimybes ir aktualijas pristatė „VH Lietuva“ filialo vadovas dr. Martynas Rusteikis.
Kita vis daugiau dėmesio sulaukianti tema – anglies kreditai. Ūkininkams vis dar kyla praktinių klausimų, kaip ši sistema veiks, kokią naudą ji galės suteikti ūkiui ir kada taps realia papildomų pajamų galimybe. Apie tai pranešimą skaitė Nacionalinės mokėjimo agentūros Prevencijos ir saugos departamento Kokybės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Reingardas.
Darbo rankų trūkumas – jau seniai ne teorinė problema
Didelis dėmesys skirtas vienam skaudžiausių daržovių augintojų klausimų – sezoninių darbuotojų trūkumui.
Daržovių sektoriuje darbo jėgos poreikis glaudžiai susijęs su sezonu, oro sąlygomis ir auginamomis kultūromis. Nuo to, ar reikiamu metu ūkyje bus pakankamai darbuotojų, tiesiogiai priklauso galimybė laiku atlikti darbus ir nuimti užaugintą derlių.
Apie sezoninių darbuotojų ir užsieniečių įdarbinimo situaciją, teisinį reglamentavimą ir perspektyvas kalbėjo Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento Paslaugų užsieniečiams skyriaus vyriausioji specialistė Galina Buivolenko.
Ši tema vėliau pratęsta panelinėje diskusijoje. Augintojai atkreipė dėmesį į tai, kad vienam ūkiui sezoninių darbuotojų gali reikėti vos pusantro mėnesio, o darbams pasibaigus jų tuo pačiu metu jau reikia kitame ūkyje. Tačiau su sezoninio darbo sutartimi atvykęs užsienietis yra susietas su konkrečiu darbdaviu. Todėl keliamas klausimas, ar sistema negalėtų būti lankstesnė ir leisti teisėtai į Lietuvą sezoniniam darbui atvykusiam žmogui paprasčiau pereiti iš vieno žemės ūkio subjekto į kitą.
Prieš panelinę diskusiją taip pat pristatyti praktiniai sprendimai bulvių augintojams – juos aptarė UAB „Corteva Agriscience Lietuva“ biologinių produktų rinkos plėtros vadovas Mykola Tomchuk.
Kokia politika reikalinga konkurencingam daržovių sektoriui?
Viena pagrindinių Lauko dienos programos dalių tapo panelinė diskusija „Kokios politikos reikia konkurencingam Lietuvos daržovių sektoriui?“
Joje dalyvavo žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė, ŽŪR vicepirmininkas Vytenis Grigas, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Simonas Pusvaškis ir Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento direktorė Brigita Elona Blavaščiūnienė.
Diskusijos dalyviams iškeltas esminis klausimas: kaip šiandien vertinti Lietuvos daržovių sektoriaus konkurencingumą ir kokią didžiausią problemą reikėtų spręsti pirmiausia?
Diskusijoje pabrėžta, kad vieno sprendimo nėra. Sektoriaus konkurencingumas priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių – investicijų, darbo jėgos, augalų apsaugos priemonių prieinamumo, administracinės naštos, kooperacijos, perdirbimo galimybių ir nuoseklios valstybės žemės ūkio politikos.
Ar paramos sistema pakankamai įvertina daržininkystės specifiką?
Diskusijoje ŽŪR vicepirmininkui Vyteniui Grigui buvo keliamas platesnis žemės ūkio politikos klausimas.
Žemės ūkio rūmai atstovauja skirtingiems žemės ūkio sektoriams, todėl diskusijoje akcentuota būtinybė vertinti ne tik bendrą žemės ūkio situaciją, bet ir atskirų sektorių specifiką.
Daugelis paramos ir žemės ūkio politikos sprendimų tebėra vienaip ar kitaip siejami su hektarais. Tuo tarpu daržovių ūkis iš palyginti nedidelio žemės ploto gali sukurti didelę ekonominę vertę ir darbo vietų skaičių, tačiau kartu jam reikia gerokai daugiau investicijų ir darbo.
Todėl diskusijoje keltas klausimas, ar formuojant Lietuvos žemės ūkio politiką pakankamai atsižvelgiama į tokių intensyvių sektorių kaip daržininkystė specifiką ir kokių pokyčių šioje srityje reikėtų.
Kooperacija, perdirbimas ir didesnė pridėtinė vertė
Atskiras diskusijos blokas skirtas daržovių augintojų kooperacijai, gamintojų organizacijoms ir perdirbimui.
Kelta būtinybė išlaikyti paramą gamintojų organizacijoms ir toliau skatinti daržovių augintojų kooperaciją. Taip pat diskutuota apie didesnes paskatas investuoti į daržovių perdirbimą, saugojimą ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą Lietuvoje.
Ne mažiau aktualus klausimas – kaip užtikrinti, kad investicinė parama pirmiausia pasiektų realiai gaminančius, investuojančius ir produkciją rinkai tiekiančius ūkius bei kokias administracines procedūras būtų galima supaprastinti, kad parama ūkininkams būtų lengviau pasiekiama.
Augalų apsaugos priemonių prieinamumas ir administracinė našta
Daržovių augintojai susiduria ir su augalų apsaugos produktų prieinamumo problema. Renginyje atkreiptas dėmesys, kad pasitaiko situacijų, kai kitose tos pačios Šiaurės registracijos zonos valstybėse tam tikri augalų apsaugos produktai daržovėms yra registruoti ir naudojami, tačiau Lietuvoje – ne.
Diskusijoje Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus Simono Pusvaškio klausta, ką būtų galima padaryti, kad Lietuvoje augalų apsaugos produktų registravimas ir jų naudojimo išplėtimas specializuotoms, mažesnio ploto kultūroms vyktų greičiau.
Keltas ir valstybės finansavimo klausimas. Šiuo metu asociacijoms pačioms tenka inicijuoti, o kai kuriais atvejais ir finansuoti augalų apsaugos produktų registracijos išplėtimą, nors tokio sprendimo nauda tenka visam sektoriui. Todėl diskutuota, ar valstybė neturėtų prisidėti prie tokių procedūrų finansavimo.
Augintojams taip pat aktuali augalų apsaugos produktų naudojimo apskaita. Diskusijoje ieškota atsakymo, ar būtų galima ją supaprastinti ir sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą, kartu išlaikant reikalingą kontrolę ir atsekamumą.
Nuo įvardytų problemų – prie konkrečių sprendimų
Baigiantis diskusijai jos dalyvių paprašyta atsakyti į vieną konkretų klausimą – jeigu būtų galima pasirinkti vieną sprendimą, kurį per artimiausius metus reikėtų įgyvendinti, kad Lietuvos daržovių augintojams būtų lengviau konkuruoti ir toliau investuoti į savo ūkius, koks tai būtų sprendimas?
Toks klausimas apibendrino visos Lauko dienos esmę – neapsiriboti problemų įvardijimu, o ieškoti konkrečių darbų, kuriuos valstybės institucijos, ūkininkų organizacijos ir pats sektorius galėtų tęsti po renginio.
Apibendrinant diskusiją akcentuota, kad daržovių sektoriaus konkurencingumas nėra vien paramos ar augalų apsaugos klausimas. Tai investicijos, gamtinių rizikų valdymas, darbo jėga, augalų apsauga, administracinė našta ir galimybė ūkiams planuoti savo veiklą ilgesniam laikotarpiui.
Teorines diskusijas pakeitė praktika ūkyje
Po intensyvios pirmosios Lauko dienos dalies renginys persikėlė į Povilo Dambrausko ūkio laukus. Čia renginio šeimininkas pristatė ūkyje taikomus sprendimus, technologijas bei techniką.
Būtent teorinių diskusijų ir praktinės patirties derinys tapo svarbia Lauko dienos dalimi – augintojai galėjo ne tik išgirsti institucijų atstovų pozicijas, bet ir tarpusavyje keistis patirtimi, susipažinti su technologiniais sprendimais ir aptarti, kas šiandien realiai veikia Lietuvos ūkiuose.
Lauko dienoje dalyvavo ir LDAA partneriai – „Lietaus meistrai“, „Aista“, BFT Baltic Food Technologies, „Baltic Agro“, Darzoviuseklos.lt, „Meteka“, „Syngenta“, TTK – Technikos tiekimo kompanija, taip pat prie partnerių rato neseniai prisijungę „Corteva Agriscience Lietuva“, „Dotnuva Baltic“ ir Aukštaitijos kredito unija. Renginyje taip pat dalyvavo „SV technika“, A.M. Ozoli tarptautinė komanda bei „SOLANA Group“ su partneriais ir specialistais.
LDAA Lauko diena dar kartą parodė, kad konkurencingas daržovių sektorius kuriamas ne vien ūkininkų laukuose. Jam būtinas dialogas tarp augintojų, jų organizacijų, valstybės institucijų, mokslo ir verslo, o sektoriaus problemos turi virsti konkrečiais politiniais ir praktiniais sprendimais.
ŽŪR, vienydami skirtingiems žemės ūkio sektoriams atstovaujančias organizacijas, ir toliau siekia, kad jų narių keliami klausimai būtų girdimi, o skirtingų žemės ūkio šakų specifika – tinkamai įvertinta priimant Lietuvos žemės ūkiui svarbius sprendimus.